Naujas žvilgsnis į Klaipėdos miesto ir krašto istorija

Respublikinė mokslinė konferencija "Naujas žvilgsnis į Klaipėdos miesto ir krašto istorija"
Klaipėdos Universiteto Istorijos katedra ir Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas organizuoja respublikinę jaunųjų mokslininkų konferenciją Naujas žvilgsnis į Klaipėdos miesto ir krašto istoriją.Konferencija dedikuojama Klaipėdos miesto savivaldos 750 metų sukakčiai.

Konferencija įvyks Klaipėdoje 2008 m. gegužės 8–9 d.
Dalyvio anketa

Kovo 25 d. - Gandrų diena

Šimtametės liaudies tradicijos atspindi realybę. Gandrai išties paprastai sugrįžta maždaug apie Gandrines. Kasmet į Lietuvą gandrų parskrenda vis daugiau, nors Vakarų Europoje jų mažėja.

Tai, kad gandrai kraustosi gyventi į mūsų šalį, rodo, jog pas mus aplinka švaresnė, žmonės vartoja mažiau trąšų ir pesticidų. Gandrų lizdų vien Šilutės rajone yra per 1000.
Kovo 25-oji – neatsitiktinai Gandro diena.
Gandrai, anot liaudies, atneša vaikus. O likus devyniems mėnesiams iki Gandrinių švenčiamos Joninės. Visi tada ieško paparčio žiedo ir prisiieškoJ.
Jau mūsų protėviai tikėjo, kad gandrai – ateities pranašai. Liaudies išmintis byloja, kad nuo to, ką veikiantį pamatysi pirmąjį gandrą, priklausys, kokie bus likę metai.
Anot liaudies išminties, jeigu netekėjusi mergina arba viengungis vaikinas pirmąkart pamato skrendantį gandrą, tais metais ištekės. Jeigu pirmąkart skrendantį gandrą pamato ištekėjusi moteris, gali būti, kad ji greitu metu susilauks vaiko.
Pirmąkart pamačiusių skrendantį gandrą laukia kupini kelionių metai.
Poringi metai bus ir tiems, kurie pirmąsyk išvys iškart du gandrus.
Lizde ant vienos kojos stovintį ar kleketuojantį gandrą pirmąkart tais metais pamatę žmonės gali tikėtis įsigyti naujus namus. Tai taip pat gali pranašauti šeimos pagausėjimą.
Jeigu pirmąkart išvystas gandras varlinėja, reiškia, metai bus sotūs ir turtingi.
Tie, kurie pirmąsyk pamatys tupintį gandrą, gali tikėtis vangių, tingių arba pastovių metų.

Paruošė Igoris Osnač - GintaLinis (KAGG)

Aplankykite Šturmų uostą

Mieli kolegos,

Kviečiu pasidalinti savo žiniomis apie įdomias vietas, kurias rekomenduotumėte pamatyti ir kitiems.

Per ilgąjį Velykų savaitgalį buvau nuvykęs į Ventę bei Šturmų uostą. Labai gražiai sutvarkytas uostas, viešbutis, aplinka. Įrengtas tikrai išskirtinis restoranas!!

Uoste įsikūręs restoranas kartu su viešbučiu sudaro jaukų architektūros ansamblį, alsuojantį senąja Mažosios Lietuvos dvasia.

Restorano interjeras ir jo apstatymas kuria paprastumo, jaukumo ir originalumo įspūdį. Jame nėra nieko, kas nereikalinga, kas trukdytų mėgautis ramybe, unikaliais patiekalų skoniais ir užgožtų jaukų židinio ugnies spragsėjimą bei tylą.

Tai vienintelis Lietuvoje šviežios žuvies restoranas, kuriame Jūs tikrai nerasite tradicinio meniu. Kiekvieną dieną žvejai išplaukia į marias ir tik nuo marių Maumo ir žvejų sėkmės priklauso, ką Jūs valgysite šiandien. Kiekvienos dienos laimikis yra išdėliojamas ant ledo ir Jūs patys galite pasirinkti, kurią žuvį Jūsų pačių akyse paruoš ir židinyje iškeps restorano virėjas. Nepraleiskite progos paragauti mūsų stebuklingos žuvienės, kurios ugnies ir ypatingo užpilo kerai padės išsipildyti slapčiausiems Jūsų norams…

Restorane rekomenduojama rezervuoti staliuka is anksto. Restoranas dirba tik savaitgaliais.

Daugiau informacijos: http://www.sturmusvyturys.lt/

Ekskursija į Šilutės ir Pagėgių kraštus

2008 kovo 22 d. KAGG gidai vyko į pažintinę ekskursiją į Šilutės ir Pagėgių miestus bei jų žymiąsias vietas.

Ekskursijų metu gidai aplankė Rambyno piliakalnį, Bitėnų kapinaites, kuriose palaidoti žymūs šio krašto veikėjai – Martynas Jankus, Vydūnas, Bitėnų kaimą su garsiąja gandrų kolonija, „Raganų eglę“ su 17 kamienų bei Vilkyškių miestelį. Trijų valandų viešnagės Rambyno regioniniame parke metu Klaipėdos gidus lydėjo nuostabi gidė Giedrė Skipitienė.

Lietingą popietę klaipėdiečiai praleido Šilutės krašte, kur gidė Jūratė Gusiuvienė lydėjo ne tik puikiai restauruotame ir išpuoštame Šilutės rajono centre, bet ir Rusnės miestelyje.
Trumpai apžiūrėję žymiąsias Rusnės vietas, „pasilabinę“ su Kaliningrado srities pasieniečiais anapus Skirvytės upės ir „perbridę“ apsemtą kelią, autobusu grįžome į Šilutę. Kiekvieno akis džiugino tvarkingas miestas, gražūs pastatų fasadai, senosios bažnyčios, gaisrinės ir kiti Klaipėdos kraštui būdingos architektūros pastatai.

Daugiau įspūdžių akimirkų rasite nuotraukų albume

Kaip valdyti emocijas?

"Žmogus, sakantis, kad tam tikro veiksmo neįmanoma atlikti, neturėtų trukdyti žmogui,kuris tą veiksmą jau atlieka." Kiniečių patarlė

Kaip manote, ar mus supantis pasaulis gali padėti mums suklestėti ar pakenkti?

Jei norite pasisekimo versle ar kitoje veikloje, nežiūrėkite pro pirštus į savo nuotaikas.Juk būna dienų, kai esate pilni optimizmo, gyvenimas atrodo puikus ir manome, kad nieko blogo negali atsitikti. O kartais, ypač kai esate apimti depresijos, manote, kad gyvenimas visiškas šlamštas, gailitės savęs, ir niekas jums negali įtikti.

Tokie jūsų emocijų svyravimai gali priversti jus priimti klaidingą sprendimą ar blogai pasielgti. Kitais žodžiais tariant, tokiais momentais, koks bebūtų, blogas ar geras, jūsų sveikas protas šlubuoja.Pradėję verslą atsinešame į jį savo teigiamas ir neigiamas charakterio savybes, savo nuotaikų svyravimus. Vadovaudami savo verslui, susiduriame su daugybe rizikingų atvejų ir atitinkamai reaguojame.

Kartais emocijoms leidžiame sugadinti reikalus. Jei esate verslininkas, žinote, kaip sunku verslą plėtoti ir padaryti jį pelningą. Taip pat žinote, kaip lengva skaudžiai apsirikti ir prarasti savo pinigus.Kai esame apimti euforijos, galime pasielgti neapgalvotai. Pavyzdžiui, galime pradėti daug išlaidų reikalaujančią reklamos kampaniją. Arba sukaupti per daug prekių atsargų, kadangi esame užtikrinti, kad verslas klestės.Galime tapti per daug išlaidūs, kurdami nepamatuotus verslo plėtimosi planus vien tik tam, kad nukonkuruotume savo varžovą.Netgi pataikaudami savo užgaidoms, galime vėjais išleisti pinigus – prabangiai apstatyti biurą, "nes to nusipelnėme".

Kada mūsų emocijos pasisuka į priešingą pusę, tampame prislėgti. Negatyviai nusiteikiame aplinkos atžvilgiu: šeimos, darbuotojų ir savo pačių.Dienos tampa vangios, klientai - neištikimi, darbuotojai atrodo nekompetentingi ir rengiantys sąmokslą. Ką mes tokiu atveju darome? Traukiamės ir jaučiamės taip, lyg slėptumės.Tokiais momentais sėjame blogas mintis, nevystome idėjų. Mūsų darbuotojai gali tapti nervingi, manydami, kad jų darbo vietos pavojuje. Net klientai gali pamanyti, kad mums sunkiai sekasi ir perbėgti pas konkurentus.Tokie emociniai svyravimai gali atimti nemažai finansų. Šių minčių skaitymas jūsų svyravimų nesustabdys. Tačiau žinojimas, kokią žalą gali padaryti nuotaikų svyravimas, ir prisiminimas, kad "tai vis tiek praeis", gali jums padėti.

Turite atminti, kad jūsų požiūris į gyvenimą bet kurioje emocinės švytuoklės padėtyje yra netikras ir ilgai netruks.

Ką turėtumėte daryti, prisipažinę, jog esate emociškai nepastovus? Pradėkite prisimindami, kad emociniai pakilimai ir nuopuoliai yra laikini. Jei esate apimtas depresijos, darykite tai, kas jus džiugina, ir kartokite sau, kad visa tai praeis. Taip ir bus. Argi taip nebūdavo ankščiau?

Jei nerūpestingai žiūrite į gyvenimą – saugokitės, nes tai pavojingas laikas. Pagalvokite apie kvailas praeities klaidas. Neskubėkite jų kartoti .Kaip apsisaugoti, kai nepavyksta kontroliuoti emocijų? Siūlyčiau tokiais laikotarpiais atidėti ar vengti sprendimų ir įsipareigojimų, kurie turės labai svarbų ir ilgalaikį poveikį jūsų kompanijai. Neplėskite savo verslo apimti euforijos ir neatleiskite pusės savo darbuotojų, kai jūs depresijoje.Retai surasite žmogų, kuris visada ramus, nesusierzina, niekada nesijaudina ar nebūna prislėgtas. Emocijos - normalu. Jei esate emocingas, vadinasi, gyvenate.

Nuotaikų svyravimai reiškia, kad esate žmogus ir jus gali veikti tiek sėkmė, tiek ir nusivylimai. Tiktai kraštutiniai svyravimai gali jums pakenkti. Jeigu turite priimti sprendimą, geriau atidėkite jį kitai dienai. Nakties miegas gali būti geriausias jūsų draudimo polisas. Juk visi žino, kad rytas gudresnis už vakarą.Jei taip elgsitės, priimdami svarbius sprendimus, būsite racionalesnis, analitiškesnis, mąstantis, ir jūsų intuicija bus pailsėjusi.Galbūt jums padės ši idėja. Ją pasiūlė mano draugai, turėję panašių problemų. Pasirodo, jiems padėjo dienoraštis. Kiekvieną rytą užsirašykite, kaip jaučiatės . Pamėginkite.

Prisiminkite šiuos tris sėkmės veiksnius: ramumas, šaltakraujiškumas ir apdairumas. Jūs turbūt žinote, kas būna, kai skubame pirkti akcijas aukščiausiame jų kainos pakilimo taške, o, apimti depresijos, pasiduodame ir parduodame žemiausiomis kainomis. Žinau, jog tai neišmintingi poelgiai, aš pats ne kartą apgailestavau dėl savo investicinių sprendimų.Tarp kitko, prieš išeidamas į pensiją, aš vis dar šiek tiek emociškai svyravau ir padariau keletą kvailų sprendimų versle. Ko jums padaryti nelinkėčiau.

Dr. Paul E. AdamsProfessor EmeritusRamapo College

The Baltic Times
Paul E. Adams

NAUJIENLAIŠKIS kovo mėn.

PASIŽYMĖKITE SAVO KALENDORIUS!
Planuojami kovo mėn. Renginiai:

Kovo 1 d. (šeštadienis)
Pažintinė ekskursija Palangoje bei Gintaro muziejuje.
11:00 val. renkamės prie muziejaus. Vykstame savarankiškai.

Kovo 10 d. (pirmadienis)
Paskaita su Rūta Vildžiūniene (Klaipėdos Universitetas) apie lietuviu pagoniu paprocius bei su L.Maciulaitiene (Klaipedos Universitetas), kuri mums vaizdziai papasakos apie Klaipedos krasto tautinius rubus.

Kovo 22 d. (šeštadienis)
Pažintinė ekskursija į Šilutės kraštą aplankant:
- Rambyno kalną
- Šilutės m.
- Liuteronų bažnyčia
- Rusnė

Senolių patiekalai

Kitados moterys gamino valgį taip, kaip buvo išmokusios iš savo motinų, senelių. Kulinarinio meno paslaptys keliavo iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą. Laikai keičiasi. Įmantrūs barų, kavinių valgiaraščiai. Tik šeimininkės ir dabartinėje patogiai įrengtoje virtuvėje verda, kepa, gamina tokių valgių, kokius mėgo jų tėvai, protėviai. Iš praeities imame visa, kas gražu, gera, sveika.



Mūsų tautai būdingas nuoširdumas, svetingumas, vaišingumas. Pamylėkime užklydusį svečią tais valgiais, kurie atgaivintų jam praeities prisiminimus, leistų nuklysti į saulėtą vaikystę, mintimis sugrįžti prie tėviškės svirno.



Senoviniai valgiai taip pat gali paįvairinti valgiaraštį, o daug kam priminti gimtuosius namus, kurie kvepėjo paprastais, bet skaniais valgiais.
Užrašinėjau patiekalų receptus, gaminimo būdus, maisto atsargų ruošimo paslaptis, kuriuos papasakojo Dovilų seniūnijos vyresnio amžiaus šeimininkės. Tie patiekalai buvo gaminami seniai, kai mūsų sodžiai skendo balanų, žibalinių spingsulių prieblandoje. Vieni jau užmiršti, o kiti ir šiandien dar gyvi.
Taip kilo mintis patiekalų receptus užrašyti, kad jie išliktų ateinančioms kartoms.

Skaitykite daugiau…

Dovilų bibliotekininkė Regina Jonauskienė

Kas išmatuos mūsų vargą

1941 metų birželio 14 diena bus minima kaip baisiausia Lietuvos istorijoje. Nuo tos dienos tūkstančiai lietuvių buvo ištremti kentėti Sibiro kančių.

Ir nebuvo Lietuvoje kaimo ar šeimos, kurių nebūtų palietusi ši tragedija. Vieni atkentėjo ir grįžo į Lietuvą. Kiti amžiams pasiliko Sibiro žemėje. Tie, kurie grįžo, ilgus metus buvo niekinami it jie apie savo vargą niekam nepasakojo. Šiandien, kai pakilusi Lietuva degina žvakeles ir prisimena visus, kentėjusius už mūsų tautą, sugrįžusieji džiaugiasi šių dienų.

(I. Svegždaitės pieš.)

Apie tautos genocidą, importuotų ir vietinių aktyvistų nusikaltimus stalinizmo metais istorikai rašys dicertacijas, knygas. Jas skaitys ir būsimos kartos, kai gyvų liūdininkų nebebus.

Tegu šie, Klaipėdos rajono Girininkų bibliotekos aptarnaujame mikrorajone gyvenusių Sibiro tremtinių atsiminimai paliks toms kartoms, kurios visą tiesą apie stalinizmą ir jo aukas sužinojo tik atgimusioje Lietuvoje.

Skaitykite daugiau…

Girininkų filialo bibliotekininkė Janina Momtrimaitė

Pažintis su Menų fakultetu po vargonų muzikos skliautu

Nenuilstantys gidai po savo darbų šeštadienį (kovo 15 d.) užuot pasukę namo sugužėjo į svečius pas mažo, bet jaukaus Menų fakulteto muziejaus įkūrėją, direktorių, ilgametį universiteto darbuotoją Vytautą Blūšių.

Svečiai išgirdo daug įdomių pasakojimų apie fakulteto atsiradimą, jį garsinančias asmenybes. Dirbdamas čia nuo 1973 metų V. Blūšius regėjo daugelį šio pastato istorijos posūkių – nuo to ką rado dar iš “Viktorijos mergaičių gimnazijos” laikų iki fakulteto organizuojamų konkursų, gastrolių bei pakeistų pavadinimų (nuo gimnazijos, koservatorijos iki Menų fakulteto).

Apdovanoti knygelėmis ir palikę linkejimus svečių knygoje gidai sugužėjo į puošnią fakulteto koncertų salę, kur išgirdo ne tik pasakojimų apie salės vitražus, čia organizuojamus koncertus, bet pasiklausė pačio Vytauto B. vargonais pagrotas melodijas. Susitikimą su charizmatišku lektoriumi apvainikavo smalsiųjų gidų klausimų lavina.

Monika Ruškytė

Gidas apsirėdęs tautiniu kostiumu ir su daina lūpose?...

Tokia idėja kilo gidams kovo 10 d. dalyvaujant seminare tarp “muzikaliausių” Klaipėdos sienų – Menų fakultete. Universiteto dėstytojos Elena Matulionienė ir Rūta Vildžiūnienė vaizdžiai pasakojo apie meną mažlietuvio buityje.

Ištiesusi ant stalų autentiškus rūbus savo pasakojimą pradėjo apie tai kaip rengėsi mūsų protieviai nuo XVI iki XX amžiaus Humanitarinių mokslų Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros lektorė E. Matulionienė. Būsimieji ir jau esami gidai išgirdo klaipėdiečio ir visos Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo istoriją – nuo sijono ir kelnių iki kojinių bei juostelių, delmonų, nuo spalvų ir atspalvių iki kiekvienos rūbo detalės paskirties tikėjime, vedybiniame gyvenime, išvaizdoje. Dėstytoja leido savo rankomis paliesti ir pajusti mūsų promočiučių šilkinių skarų grožį, kurios kaina anuomet buvo galbūt tokia kaip dviejų jaučių, o padovanęs bernelis tikrai susilaukdavo palankumo iš mylimos mergelės. Dar daugiau „paklaidžioti“ po kostiumo istoriją visus gidus dėstytoja pakvietė į Humanitarinių mokslų fakultete esantį tautinio kostiumo muziejų bei paklausyti jos dėstomų paskaitų.
Žemaitiška šnekta ir daina pažintį su muzikiniu mažlietuvių gyvenimu pradėjo Menų fakulteto Muzikos teorijos ir istorijos katedros docentė Rūta Vildžiūnienė. Nuostabaus balso savininkė R. Vildžiūnienė ne tik pati dainavo, bet ir mokino gidus sutartinių ir kitų liaudies dainų. Su žemaitišku žodžiu lūpose dėstytoja „roukavouje“ (žemaitiškai – „pasakojo“) apie lietuvio santykį su daina kasdieniame gyvenime – darbe, šventėse, namuose, poilsio metu. Lektorė pabrėžė, kad jog be dainos nebuvo įmanoma jokia žmogaus gyvenimo, veiklos, įvykio pradžia, kad muzika buvo drauge kone kiekviename žingsnyje.
Po keturias valandas trukusio seminaro tarp gidų nuvilnijo klausimas: „Gidas apsirėdęs tautiniu kostiumu ir su daina lūpose?...“ O kodėl gi ne?

Gidai dėkoja Elena Matulionienei ir Rūtai Vildžiūnienei už įdomius, persmelktus šiluma,

išradingumu susitikimus bei kolegei Monikai Ruškytei už susitikimo suorganizavimą!

Nuotraukų albumas

Straipsnio autorė ir renginio organizatorė Monika Ruškytė

Ekskursija Palangos Gintaro muziejuje...

Žvarbią ir lietingą pirmąją pavasario dieną KAGG gidai rinkosi jaukiuose grafų Tiškevičių rūmuose Palangoje.

Rūmuose, kuriuose dabar yra Lietuvos Dailės muziejaus padalinys - Gintaro muziejus, gidai ne tik susipažino su gintaro ekspozicija, jo atsiradimo istorija bet ir sužinojo apie jo gydomąsias savybes. Nuoširdus ir šiltas kolegės Reginos Makauskienės pasakojimas apie gintaro unikalias savybes sušildė visus susirinkusius “Židinio menėje”.

Po pusantros valandos trukusios ekskursijos, su gidais trumpam susitiko seimo narys, liberalcentristas Raimundas Palaitis.

Palikę jaukią Tiškevičių rezidenciją, Klaipėdos gidai sugūžėjo į Palangos gintaro meistrų gildijos dirbtuves ir galeriją. Čia gidus supažindino su gintaro apdirbimu, įvairiu pritaikymu ir pan.

Nuoširdžiai dėkojame kolegei Reginai už šiltą, jaukų ir nuoširdų priėmimą Gintaro muziejuje!

Nuotraukų albumas