Gido darbas ir įdomus, ir sunkus

Tiems žmonėms, kurie pavydi gidams ir galvoja, kad jų darbas tėra pasitikti žmones oro uoste ir išvežiojus juos po viešbučius kiurksoti paplūdimyje bei laukti, kol atskris dar vienas turistų lėktuvas, teks labai nusivilti. Gidams privalu organizuoti išvykas, traukti iš bėdos prisidirbusius turistus, rūpintis, kad kelionės metu visi būtų patenkinti ir laimingi. Tačiau juos vis tiek keikia arba... giria – neturinčių savo nuomonės žmonių, grįžusių iš poilsinės kelionės, retai sutiksi.

Apie tai, ko turistai paprastai kelionės metu nepamato, papasakoti sutiko gidas Martynas (vardas herojaus prašymu pakeistas).

Kartais gyvena prabangiai

Didėjant keliaujančiųjų skaičiui, išaugo ir į keliones turistus lydinčių asmenų – gidų – paklausa. Gidais dažniausiai dirba istorijos, vadybos ar geografijos mokslus baigę žmonės. „Neretai turisto kelionė tiesiogiai priklauso nuo jį lydinčio asmens – įtakos gali turėti net gido asmeninės savybės. Turistams nerūpi vien sausi faktai, geriausia, kai gidas apie šalį papasakoja remdamasis savo asmenine patirtimi“, - sako Martynas. Jei gidas šalyje, apie kurią informuoja, yra gyvenęs ilgai, jo pasakojimas visada bus įdomus. Prasidėjus kelionių sezonui gidai paprastai išskrenda į tą šalį, kurioje dirbs, ir įsikuria čia pusei metų. Tačiau nė vienas gidas Turkijoje, Egipte, Tunise ar Ispanijoje nėra laikomas prievarta. „Jeigu pajutai, kad sėdi ne savo rogėse, visada gali grįžti atgal į Lietuvą ir mesti darbą. Atsiras žmonių, kurie tave pakeis. Tačiau paprastai gidai žino, kur važiuoja ir kiek uždirbs“, - pradeda pasakoti Martynas. Pats vaikinas gidu dirbo trejus metus. „Visi gidai apsistoja kompanijos išnuomotuose viešbučiuose – kartais viename gyvena vien gidai. Jeigu pasiseka, visą sezoną gali gyventi keturių ar net penkių žvaigždučių viešbutyje. Tačiau kartais sezoną tenka praleisti paprastame bendrabutyje“, - tęsia Martynas. Visi gidai, kaip ir turistai, viešbučiuose maitinasi vienodai - iš šalies gali pasirodyti, kad jie yra paprasti poilsiautojai.

Asmeniniai ryšiai praverčia

Gido darbas prasideda tada, kai iš Lietuvos atkeliauja sąrašai su atskrendančių ilsėtis žmonių vardais ir pavardėmis.Tada užsakytu autobusu gidas važiuoja į oro uostą, surenka turistus, už kurių poilsį jis yra atsakingas, ir išvežioja juos į viešbučius. Gidui tenka didžiulė atsakomybė – pavyzdžiui, sezono metu į Turkiją sausakimši lėktuvai skrenda beveik kas antrą dieną. „Labai dažnai būna, kad vos palydi turistus į viešbutį, o jie jau po kelių minučių skambina ir skundžiasi, kad tas ar anas negerai“, - šypsosi Martynas. Kuria linkme viena ar kita išsispręs, dažniausiai priklauso nuo gido asmeninių santykių su viešbučio personalu. Kartais užtenka vieno skambučio, ir administratorius greitai duoda turistui geresnį kambarį. „Jeigu paskambindavau į viešbutį, su kurio darbuotojais gerai sutariu ir galėčiau net pavadinti juos savo draugais, užtekdavo tik pasakyti, kad neskriaustų mano turistų, ir situacija iš karto pasikeisdavo“, - juokiasi Martynas.

Kuris apgaudinėja labiau?

Turistai iš kelionių dažniausiai grįžta ne tik gerai pailsėję, bet ir apsikrovę pirkinių maišais. Pasivaikščiojus po oro uostą galima pamatyti – kas antras į namus keliaujantysis būna apsitempęs „Dolce&Gabana“, „Puma“ ar „Roberto Cavalli“ drabužėliais. Merginos dažniausiai iš rankų nepaleidžia „Chanel“ rankinių. Bet nieko nepavyks apgauti, kad tai originalūs garsių firmų gaminiai. Pirkimo manija nėra blogai, juo labiau kai tam užtenka pinigų. Tačiau pradėjus kalbėti apie apsipirkimo užsienio šalyje privalumus, beveik visi skeptiškai tarstels, kad gidai turistus veža į prekybos centrus, kur jau būna susitarę su pardavėjais. O tie iš vargšų turistų lupa dvigubą kainą. „Iš tikrųjų, beveik visi gidai būna suderinę su pardavėjais, kad būtent pas juos, o ne pas kitus atveš turistus apsipirkti. Už šią paslaugą jis gauna tam tikrą procentą. Taip pat sumokama ir vairuotojui“, - gandus patvirtina Martynas. Tačiau vaikinas priduria, kad turistus atveža į tas parduotuves, kurios prekiauja tikrai kokybiškais drabužiais ar papuošalais. Kodėl kokybiškais? Atsakymo giliai kapstyti nereikia – gidai supranta, kad brokas greitai išlįs ir sukels nepasitenkinimo bangą. O kas nori antireklamos? Pasak Martyno, turistai daro klaidą, kad labiau pasitiki vietiniais, galinčiais neva nuvesti į geresnę vietą nei savas gidais. Kad vieni ar kiti kažkur juos nuves – faktas, kad vieni ar kiti gaus už tai iš prekeivių tam tikrą procentą – dvigubas faktas. „Jeigu jie gražiai šypsosi ir maloniai elgiasi, nereiškia, kad ir linki tau gero“, - sako vaikinas. Panašios taisyklės galioja organizuojant išvykas: užsienio šalyse nelaimingų atsitikimų metu yra nukentėję nemažai turistų. Vietiniai gyventojai nesuteikia visų būtinų saugos garantijų. Martynas neslepia, kad per sezoną iš prekeivių gaunamų procentų pavyksta algą net pasidvigubinti.

Turistai iškrenta per balkonus

Martynas tvirtina, kad beveik visus turistus gidai skirsto į blogus ir gerus. „Jeigu turistas geras ir „ant jo“ gali užsidirbti“, vertiesi per galvą. Jeigu jam kas atsitinka, visada nuoširdžiai stengiesi pagelbėti. Jeigu jis „blogiukas“, kuris tampo nervus ir reikalauja neįmanomų dalykų, net norisi jam pakerštauti“, - juokiasi Martynas. Dažniausiai gidai tai daro taip - paskambina į viešbutį ir užsako turistui žadintuvą: kartais valanda anksčiau, nei suplanuota išvyka, o kartais atvirkščiai – valanda vėliau. Tada keliautojas neišvyksta, o pinigų, sumokėtų už kelionę, jam niekas negrąžina. Kartais labiau įpykę gidai pasistengia, kad turistas negautų pusryčių. Martynas sako, kad lietuviai turistai yra išpaikę ir prisižiūrėję per daug amerikietiškų serialų. „Pavyzdžiui, kelionių agentūroje pajuokauja, kad jie galės vos ne šampano vonioje maudytis, tai atvykę į svečią šalį lietuvaičiai to ir reikalauja“, - gūžčioja pečiais gidas. Kai kurie apskritai atostogaudami perlenkia lazdą - ne vienas yra kritęs per balkoną. Paskutinį kartą toks padauginęs svaigalų turistas skrido iš antro aukšto ir susilaužė koją. Tokiais atvejais pikta būna visiems – ir nukentėjusiems, ir atsakingiems. „Tačiau jei nelaimė atsitinka dėl objektyvių priežasčių, mes nuoširdžiai rūpinamės turistais ir lankome juos ligoninėje“, - tikino Martynas.

Merginos patiria prievartą

Gidas pasakoja, kad dažnai tenka tapti meilės romanų, ir nebūtinai su laiminga pabaiga, liudininku. Taip pat vyrauja nuomonė, kad nemažai moterų važiuoja į keliones vienos, norėdamos gerai praleisti laiką su vietiniais vyrais. „Sekso turizmas vis labiau populiarėja ir plinta. Atkeliauja vienišos moterys, kai kurios net moka pinigus vietiniams barmenas už tam tikras paslaugas“, - pasakoja gidas. Turistes suvilioję vietiniai dar ilgai sugeba gręžti iš jų pinigus. Sugalvoja graudžią istoriją, kad serga motina, o keliautoja net ir parvykusi iš namų siunčia jam pinigus. „O jie leisdami jų pinigus dar ir tyčiojasi iš tų moteriškių. Pavyzdžiui, Egipte turėti neįpareigojančių lytinių santykių su vietinėmis moterimis yra sudėtinga – jeigu sužinotų merginos šeima, greitai surengtų linčo teismą. Dar mažai kam žinoma, kad iš svečių šalių lietuvaitės grįžta ir išprievartautos – dauguma tokius dalykus nutyli. Merginos susipažįsta su vietiniais vaikinais klubuose, pašoka, kartu išgeria, o šie padovanoja kokį niekutį, apsuka galvą gražiais žodžiais. Tačiau tai nereiškia, kad vaikinas yra naiviai susižavėjęs – už visas pastangas jis siekia gauti atlygį. Neretai tokie „mylimieji“ pasivedėję merginas kur nors atokiau pavirsta prievartautojais. Blogiausia, kad policija niekuo nepadės, ypač Egipte. Čia turistams negalioja jokie įstatymai. Į jų skundus niekas nereaguos, nes egiptiečiai tampriai susisaistę giminystės ryšiais“, - pokalbį baigia Martynas.

Lauryna Tarvydaitė

Naudinga literatūra

Bendra literatūra:
1.„Keliautojų rengimo metodika“, Nijolė Kapustinskienė, Vilnius, 2005
2. „Žygeivio vadovas“, Hugh MacManners, Vilnius 1999
3. „Turisto žinynas“, autorių kolektyvas, Vilnius 1978
4. „Turisto vadovas“, autorių kolektyvas, Vilnius 1959

Knygos Klaipėdos Jaunimo bibliotekoje - Tilžės g. 9:
1.Lithuanian traditional foods/ B.Imbrasienė- 2007.
2.Lietuvių kilmė/teksto autorius A.Vaicekauskas. - 2007 ( Mažieji pasakojimai apie Lietuvą).
3. Adomas Brakas - Vydūno dvasios pakylėtasis/ B.Aleknavičius.-2007.
4. Vilniaus bažnyčios (DVD).- 2005.
5. Lietuvių mitologiškos sakmės.J.Balys - 1956 (Nidos knygų klubo leidinys , JAV).
6. Lithuania Minor / edited by Martin Brakas.- 1976 ( išleista JAV).
7. Keturi frontai /Z.Raulinaitis.- 1982 (Lietuvos karinės istorijos raštai) , išleista JAV.
8. Sniečkus/V.Tininis -1995 ( išleista JAV).
9. Lietuva ir Karaliaučiaus kraštas/G.Valančius.- 1946 ( išleista JAV).
10. Pajūriais, pamariais/A. Nevardauskas.- 1963 (išleista JAV).
11. Tannenberg/by C.R. Jurgėla. - 1961 (išleista JAV).

Knygos Gidų metodiniame centre, Klaipėdos Turizmo ir kultūros informacijos centre:
1.

2.

Geriausiems gidams - J. Ivanauskaitės knygos

2008 vasario 23 d. Klaipėdos gidų gildijos nariai dalyvavo į Tarptautinės Gido dienos renginiuose Vilniaus Universitete, kuriuos organizavo Lietuvos gidų sąjunga ir Valstybinis turizmo departamentas.

12 val. renginių maratoną pradėjo pažintinės ekskursijos. Pirmoji ekskursija vyko Vilniaus Universiteto "Baltų menėje", kurioje gidė Dalia Tarvydaitė papasakojo apie nuostabias, K. Donelaičio "Metų" tematika išpieštas freskas. Freskų autorius P. Repsys.

14 val. visi jau rinkose didingoje šv. Jonų bažnyčioje, kurioje kolegė D. Slenienė supažindino gidus su bažnyčios istorija, papasakojo apie bažnyčios architektūrą bei ypatumus.

Pasibaigus ekskursijoms, 16 val. VU Teatro salėje įvyko oficialioji šventės dalis, kurios metu buvo apdovanoti praėjusių metų geriausi gidai. Tarp apdovanotųjų buvo ir trys KAGG nariai: Zita Petruškevičiūtė (gidas eruditas), Angelė Martinkėnienė (gidas elegancija) bei Igoris Osnac (gidas-metų debiutas).
Geriausius gidus apdovanojo rašytojos a.a. Jurgos Ivanauskaitės mama, menotyros mokslų daktarė - Ingrida Korsakaitė, kuri gidams įteikė Jurgos Ivanauskaitės knygas bei LGS padėkos raštus.
Renginio metu susirinkusius gidus pasveikino VTD direktorius Alvitis Lukoševičius, buv. LGS prezidentė Skaidra Kulakauskienė, esama LGS prezidentė Nijole Jankauskienė, prof. R. Koženiauskienė ir kt.
Pasisėmę geros nuotaikos ir įspūdžių visi svečiai rinkosi į šalia universiteto esantį bravorą "Busi trečias", kur jau laukė vaišės, gaivūs gėrimai, gyva muzika ir šokiai!

Nuotraukų albumas

PSICHOLOGINIS KLIMATAS TURISTINĖJE GRUPĖJE

Tarp sportinių kelionių mėgėjų sklando populiarus posakis :„Už kalnus gali būti gražesni tik kalnai, kuriuose dar nebuvau“. Kelionių mėgėjai su malonumu ropščiasi kalnų labirintais, keliauja slidėmis, baidarėmis, pėsčiomis. Kelionės teikia daug naujų įspūdžių, džiaugsmo, pasitenkinimo. Tačiau kartais planuotas geriausias poilsis žygio dalyviams tampa nepakeliama našta, būna nuoskaudų, nusivylimų. Kyla klausimas, kas gi lemia kelionės sėkmę.

Tai priklauso nuo daugelio priežasčių, kurias kiekvienas iš mūsų galėtume išvardyti:
– įdomus maršrutas, atitinkantis grupės jėgas ir dalyvių patirtį;
– kiekvieno dalyvio geras fizinis ir techninis pasirengimas;
– grupės vadovo taktiniai ir techniniai gebėjimai;
– puikus grupės aprūpinimas inventoriumi, maisto produktais ir t.t;
– tinkami keliauti orai ir t.t

Nors žygiui ir bus tiksliai viskas apskaičiuota bei pasiruošta, jis nebus sėkmingas, jei tarp dalyvių kils nesutarimų, konfliktų. Taigi drąsiai galima teigti, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių žygio sėkmę, yra geras psichologinis klimatas turistinėje grupėje. Tačiau, rengiantis kelionei, tam paprastai mažiausiai skiriama dėmesio.

Jei prieš kelionę maršruto parengimą tikrina maršrutinių kvalifikacinių komisijų ekspertai, išvykstant į sudėtingesnius žygius pageidautinas fizinis ir techninis grupės dalyvių patikrinimas, tai žygio vadovas grupę valdo vadovaudamasis patirtimi, nuojauta, intuicija. Dažnai tai pavyksta. Bet vieną grupę valdyti lengva, o kitoje nuolat kyla konfliktų, nesutarimų. Arba vienas vadovas puikiai valdo grupę, o kitas, lyg ir daro tą patį, bet reikiamo rezultato nesulaukia. Todėl vadovams būtina suteikti psichologinių žinių, kad jie galėtų kvalifikuotai analizuoti grupės psichologinio klimato formavimąsi, suprasti konfliktų priežastis ir rasti sprendimo būdus.

Kelionės sėkmę lemiantys veiksniai

Galime išvardyti daug veiksnių. Lemiančių sėkmę, tačiau ją kiekvienas įsivaizduojame skirtingai. Tai, kas vienam atrodo sėkmė, kitam gali kelti abejingumą, o trečias mano, kad tai – visiška nesėkmė. Toks nusiteikimas priklauso nuo to, ko žmogus tikėjosi, kaip planavo įvykių eigą, pavyzdžiui, egzamino išlaikymas šešiais balais vienam bus pasiekimas, kitam – tai, ko ir tikėjosi, o dešimtukais besimokančiam tai bus nesėkmė.

Aišku, visi mes savaip žiūrime į daiktus, reiškinius, įvykius ir turime savo nuomonę apie situacijas, kuri gali ir nesutapti su draugų nuomone. Tačiau kelionė būna sėkminga tik tada, kai ji pateisins visų dalyvių viltis ir lūkesčius.

Kiekvienas, išvykdamas į kelionę, viliasi, kad ji bus sėkminga, bet ir pagalvoja apie galimus netikėtumus: kas gali nutikti geriausia ir kas gali nutikti blogiausia. Kelionės dalyvis lyg nusibrėžia būsimų įvykių skalę – nuo pliuso iki minuso. Taigi kad būtų pateisinti kiekvieno dalyvio lūkesčiai, kelionė turi būti ne žemesnio lygio, kokią jis įsivaizdavo teigiamą, ir ne žemesnio lygio, kokią jis įsivaizdavo neigiamą. Pagal savo paties nustatytus kriterijus dalyvis ir vertins įvykusią kelionę.

Kokių tikslų turėdami žmonės ateina į turistinę grupę?

Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus amžiaus, išsilavinimo, pomėgių. Gal išimtis – tik moksleiviškos, studentiškos grupės, kurių amžius ir išsilavinimas panašūs. Tačiau kiekvieno dalyvio kelionės tikslai gali būti įvairūs, ir jie, siekdami tuos tikslus įgyvendinti, susirenka į turistinę grupę:
– vieniems tai – ekskursija, pažintis su naujais kraštais, vietomis;
– kitiems – sportinė patirtis, kurios prireiks sudėtingesnių žygių metu;
– treti patenka atsitiktinai (pasiūlė draugas, neturėjo ką veikti, netikėtai atsirado laisva vieta ir pan.);
– dar kiti ieško bendraminčių;
– ieško romantikos, estetinio pasitenkinimo (laužai, dainos);
– nori įveikti gamtines kliūtis, nueiti maršrutą tiksliai, racionaliai, apgalvotai, techniškai saugiai, be rizikos, skiria laiką žvalgyboms;
– yra ir tokių, kurie nori greičiau įveikti maršrutą, technika ir taktika jiems – ne svarbiausias veiksnys, sudėtingų maršruto atkarpų žvalgybą jie vertina kaip nepasitikėjimą savo jėgomis;
– tėvams rūpi geriau pažinti savo vaikus;
– keliaujant nori atitrūkti nuo kasdienybės ir t.t.

Galime vardyti dar daugiau dalyvių kelionės tikslų ir grupuoti juos, tačiau visų tikrai neišvardysime, nes kiekvienas dalyvis į kelionę atsineša savo svajonę.

Ko tikisi ir laukia kelionės dalyviai?

Kelionės dalyvių tikslai labai skirtingi, tad ir tikėsis jie skirtingų rezultatų. Kiekvienas dalyvis įvykusią kelionę vertins pagal tai, kaip buvo patenkinti jo norai, viltys ir laukimas.

Sunkiausia įtikti visiems dalyviams. Todėl vadovas prieš kelionę turi aiškiai ir tiksliai įvardyti žygio tikslus, siekdamas suvienyti dalyvius ir išdėstyti kelionės eigą, galimas kliūtis, numatyti žygio taktiką, kad visiems būtų aiškų, ko galima laukti kelionėje.

Išklausę vadovo paaiškinimus, dalyviai apgalvoja būsimą kelionę ir galimus netikėtumus. Jie tikisi, kad maršrutas bus įdomus, įvairus, techniškai sudėtingas, bet įveikiamas. Ir bijo, kad jis gali būti nuobodus, monotoniškas, labai sudėtingas arba labai lengvas. Kelionės dalyviai susidaro nuomonę ir apie grupę. Jie gali tikėtis, kad grupė bus linksma, draugiška , visus sies bendri interesai, ir kartu bijo, kad grupė gali būti konfliktiška, nebendraujanti. Apie vadovą kelionės dalyviai taip pat susidaro išankstinę nuomonę. Jie tikisi, kad vadovas bus taktiškas, kompetentingas, protingas, ir bijo, kad vadovas gali būti neorganizuotas, netaktiškas, nervingas, nekompetentingas. Taigi dalyviai prieš kelionę sumodeliuoja jos eigą ir galimus sunkumus. Jei lūkesčiai pasiteisina, jie jaus tik pasitenkinimą. Bet realybė, deja, dažnai būna kitokia: ne viskas, ką gero suplanuojame, taip ir įvyksta.

Tarp žmonių, kurie to paties tikėjosi iš kelionės, lengviau susiklosto teigiami tarpusavio santykiai, atsiranda simpatijos. Jie natūraliai susijungia į pirminę grupę.


Pirminės grupės


Tarp žmonių, kurie pateko į turistinę grupę, iš karto formuojasi mažos pirminės grupelės: palapinės draugai, baidarės ekipažas, kalnuose – darbas viename virvės ryšyje. Net valgymas iš vienos konservų dėžutės sujungia 2–4 žmones. Pirmiausia į grupeles susijungę kelionės dalyviai vartoja žodžius „mes“ ir „jie“, taip išreikšdami jau besiformuojančio mažo kolektyvo buvimą. Jei grupelės tarpusavyje bendrauja geranoriškai, vadovui paprasčiau vadovauti, nes, norėdamas sužinoti grupės nuomonę kokiu nors klausimu, jis jau kreipiasi ne į kiekvieną dalyvį, o į mažas grupeles. Tačiau gali būti ir grupelė atsiskyrėlė (neutrali).

Paprastai tokios grupelės nariams nerūpi bendri grupės sprendimai, jie nejaučia poreikio su visais bendrauti, tačiau atlieka visas jiems pavestas pareigas. Gali atsirasti grupelė, norinti lyderiauti. Ji stengiasi diktuoti savo nuomonę visai grupei, todėl pamažu atsiranda trintis visoje grupėje.

Mažos grupelės turi savo taisykles. Jei viskas klostosi gerai, jų nariai dažniausiai pritaria kolegų poelgiams, ir gali pasišaipyti,, imtis kitokių sankcijų, jei kolegos elgiasi netinkamai. Žmogus, patekęs į grupelę, stengiasi vadovautis jos taisyklėmis, neišsišokti. Ir net jei vienam iš dalyvių ne viskas patinka, jis stengiasi neišsakyti savo tikrosios nuomonės, nekonfliktuoti, apsimetinėti. Tačiau jei grupelės interesai pradeda visai nesutapti su jo nuostatomis, jis pavargsta apsimetinėti ir pamažu atsiskiria nuo grupelės.

Kiekvienoje grupelėje atsiranda, išsiskiria lyderis – visos grupelės nuomonės reiškėjas ir vertintojas. Jį gali išrinkti grupelė, bet lyderis gali iškilti ir pats, rinkdamasis draugus.

Jei grupės tarpusavio santykiai normalūs, vienos grupelės lyderis gali būti pripažintas visos grupės lyderiu, jei jis išsaugo savo, kaip lyderio, pozicijas žygio metu ir jo nuomonės visada paisoma.

Autokratinis lyderis vyrauja grupėje nuo pat žygio pradžios, jis pasitiki savimi, netgi puikuojasi savo nepriekaištingu autoritetu. Juo visi žavisi, todėl kartais jis leidžia sau nepaisyti kitų nuomonės, apriboja kitų iniciatyvą. Tačiau grupė jį priims tokį tol, kol jo interesai sutaps su visų grupės narių interesais.

Demokratinis lyderis pirmosiomis žygio dienomis neišsiskiria iš kitų. Kai aplinkiniai pradeda vertinti jo nuomonę, patarimus, tada ir jis pats pajunta, kad grupėje tampa lyderiu. Paprastai jis nesinaudoja savo autoritetu, nemenkina kitų nuomonės, iniciatyvos, tačiau geba apibendrinti visų nuomonę ir taktiškai pasiūlo sprendimo variantus.

Demokratinis lyderis lyg ir patrauklesnis, priimtinesnis. Tačiau kritiniu momentu, kai reikia greitai priimti sprendimą ir nelieka laiko pašnekesiams, pasitarimams su grupės draugais, jis tampa neryžtingas, nepasikliauja vien savo nuomone. Demokratinis lyderis galėtų vadovauti tik tvirtai susiformavusiai grupei. Aišku, moksleivių grupių vadovai savaime lyderiai, patys savarankiškai priimantys sprendimus. O lyderiai suaugusiųjų grupėse daro didžiulę įtaką vadovui, nuo jų labai priklauso bendras grupės psichologinio klimato formavimasis.


Turistinės grupės struktūra


Kiekvienoje turistinėje grupėje dalyviai turi savo pareigas. Moksleiviškose grupėse, nors jos kartais būna ir didelės, kiekvienam dalyviui reikėtų skirti veiklos barą. Žygyje būtinos pareigos yra tokios: vadovas, pavaduotojas, maistininkas, medikas, ūkvedys, finansininkas, fotografas, metraštininkas. Jei grupė didelė, tas pačias pareigas galima skirti keliems dalyviams. Paeiliui skiriami budintieji, kurie kiekvieną dieną kuria laužą, gamina maistą.

Medicinos mokslų daktaro, keliautojo E.E Linčevskio teigimu, kiekvienoje , kiekvienoje keliautojų grupėje visada atsiranda žmonių, kurie pagal savo elgesį, bendravimo manieras užima neformalias pareigas.

Svarbiausias asmuo turistinėje grupėje yra lyderis. Idealu, kai žygio vadovas tampa ir grupės lyderiu. Deja, taip būna ne visada.

Beveik kiekvienoje grupėje išsiskiria entuziastai. Jie su malonumu atlieka visus vadovo pavedimus tiek įveikiant maršrutą, tiek poilsiaujant. Stovyklaujant. Jie teigiamai veikia kitus grupės narius, tačiau savo entuziazmu lyg gesina kitų dalyvių iniciatyvą ir sukelia jų pasyvumą. Jeigu grupėje nebūtų vienų entuziastų, iškiltų kiti entuziastai, kurie noriai atliktų pavestus darbus, tobulėtų. Tačiau tikrieji entuziastai – lyderiai – tai atlieka greičiau ir geriau. Po žygio tie, kurie jo metu savęs neišreiškė, liko šešėlyje geresniųjų, gali būti nepatenkinti.

Kokia yra neigiama entuziastų įtaka?

Kai entuziastai viską atlieką greitai ir gerai, kiti gali pradėti galvoti. Kad ir jie tai gerai atliktų, ir taip pervertinti savo gebėjimus.

Tarp nepatyrusių keliautojų, naujokų entuziastai gali pradėti jaustis „asais“, nepakeičiamais, puikesniais nei kiti. Atsiradus perdėtam vienų dalyvių pranašumui kitų dalyvių atžvilgių, grupėje pradeda formuotis netinkami tarpusavio santykiai.

Koks vadovo vaidmuo?

Aišku, entuziastai – svarbiausias vadovo ramstis kelionėje, naudotis jų energija patogu ir lengva. Tačiau moksleivių turistinėse grupėse taip elgtis viso žygio metu netikslinga. Tiesmukiškai jų stabdyti taip pat neverta, pavyzdžiui: „Palauk, Petriuk, nuošalyje, kol Jonukas užkurs laužą“. Taip galima atimti iš Petriuko malonumą, kurį jis patirtų kurdamas laužą, o ir Jonuko „privalomai“ užkurtas laužas nesuteiks džiaugsmo. Entuziastų aktyvumą reikia nukreipti taip, kad jie, atlikdami užduotis, nesijaustų nepakeičiami: jų iniciatyvą reikia kontroliuoti, protingai paskirstyti darbus. Pavyzdžiui, entuziastai greitai ir gerai pastatytų palapines, bet vadovas juos išsiunčia rinkti malkų, o stovyklavietei įrengti palieka kitus dalyvius.

Entuziastų jokiu būdu negalima lyginti su naujokais, juos žeminant, pavyzdžiui: „Na ir sugebi išvirti skanią košę, Jonuk, o ne tokią, kaip nemokša Petriukas“. Daug švelniau ir taktiškiau nuskambėtų: „Išmokite visi išvirti tokią skanią košę kaip Jonukas“.

Grupės siela - juokdarys

Kiekvienoje grupėje dažniausiai atsiranda žmogus, kuris savo veiksmais, pokštais, kalbos maniera nuolat pakelia grupės dalyvių nuotaiką.
Jei atsiranda du, jie tarpusavyje konkuruoja, kuris linksmiau, aštriau pajuokaus ar pakritikuos. Visa grupė dažniausiai sveikai ir geranoriškai reaguoja į šiuos šmaikštuolius.

Atsiskyrėlis – tai žmogus, kurio nejaudina tai, ką kiti apie jį galvoja. Jis stengiasi patenkinti tik savo poreikius, nesiskaito su kitų nuomone. Atsiskyrėlis nesiekia populiarumo, nesistengia užkariauti grupės dalyvių simpatijų. Tačiau jis vis dėlto gali sulaukti simpatijų iš panašaus tipo žmonių ir jie gali susijungti į grupelę. Šioje grupelėje gali išsiskirti neigiamas lyderis. Jis ignoruoja priimtas elgesio normas, saugumo reikalavimus, siekdamas išsiskirti savo elgesiu. Vadovas privalo sustabdyti išsišokėlius drausdamas, grasindamas, kad neįskaitys kategorinės kelionės ir pan.

Paskutinis – „atpirkimo oželis“. Jis nuolat atsilieka, vėliausiai susikrauna kuprinę, dažniausiai būna fiziškai ir techniškai silpnas, neprisitaikantis prie turistinio žygio režimo. Kritinėse situacijose su tokiu žmogum yra pavojinga. Paprastai jis tampa visos grupės pašaipų objektu. Dažniausiai, deja, tai vyksta prieš jo norus. Jis stengiasi, bet jam nepavyksta, todėl pradeda viešai demonstruoti savo nesugebėjimus, juos komentuoja, bet iš tikrųjų taip elgdamasis jis nori rasti išeitį iš susidariusios situacijos.

Jei grupėje yra aiškus „paskutinysis“, lengviau prieš paskutiniajam ar kitiems į jį panašiems dalyviams, nes jie jaučia, kad jei nebūtų „paskutiniojo“, tą vietą užimtų vienas iš jų.


Konfliktinių santykių grupėje atsiradimas


Žmonės išsirengia į kelionę turėdami įvairių ketinimų ir tikėdamiesi įdomiai, turiningai praleisti atostogas, pailsėti nuo kasdienybės, patirti naujų įspūdžių. Tačiau būna, kad grupės dalyviai nuolat pykstasi, pamiršdami visas žygio teikiamas malonias emocijas. Klaidinga manyti, kad žmonės, keliaujantys sudėtingomis sąlygomis, būna pervargę ir dažniau konfliktuoja.Įveikdami sudėtingas maršruto atkarpas, grupės nariai labiau susitelkia, pradeda jausti didesnę atsakomybę. Aišku, ir sudėtingose situacijose gali kilti konfliktų, ir jų padariniai gali būti daug pavojingesni.

Dažnai atrodo, kad konfliktas tarp dalyvių įsiplieskia staiga, netikėtai, tačiau iš tikrųjų, kaip žinome, niekas be priežasties neatsiranda. Staigiai kilus atviram konfliktui, stenkitės išsiaiškinti ankščiau užslėptą, tyliai brendusią konfliktinę situaciją.


Buitinių konfliktų kilimo priežastys


Realiai konfliktas gali kilti tada, kai vienas dalyvis kuo nors nepatenkintas, pavyzdžiui, dalyvis nepatenkintas, kad jam teko viso žygio metu nešti puodus, nepatiko meniu, ne ten pastatė palapinę, blogai paskirstė nešti krovinį ir t.t.

Klaidingai suprasta pastaba – dingstis atsirasti konfliktinei situacijai. Būna žmonių, kurie liguistai jautriai reaguoja į jiems skirtus patarimus, pavyzdžiui, patyręs turistas jaučia, kad jis grupėje gali atlikti bet kokias užduotis ir darbus labai gerai, todėl labai įsižeidžia, jei jam dar kažkas nori patarti. Galbūt patarimas tikrai vertas dėmesio, bet patyręs turistas tai priima vos ne kaip įžeidimą, užgavusį jo savimeilę.

Psichologinis nesuderinamumas – tai atvejis, kai viskas, kas susiję su kokiu nors žmogum, erzina: kaip jis valgo, juokiasi, jo apranga, amžius, balso tembras, šukuosena ir t.t Viskas, ką jis bedarytų, erzina, todėl konfliktas gali kilti dėl menkiausios priežasties.

Visi šie atvejai – tai vienpusio konflikto atsiradimo galimi variantai, kai kuo nors nepatenkintas vienas žmogus.

Sudėtingesni, daugialypiai konfliktai kyla tada, kai dalyviai vienas kitam jaučia didelį priešiškumą, nuoskaudas, atsiradusias ne per dieną, ir visa tai išlieja. Pavyzdžiui, ūkvedys skirsto dalyviams maisto produktus, kuriuos jie turės nešti žygio metu. Vienas dalyvis pareiškia, kad ūkvedys neteisingai paskirstė svorį, ir taip jį įžeidžia. Tuoj pat gali įsiliepsnoti konfliktas, nes ūkvedys jau ir ankščiau nemėgo to dalyvio.


Kaip vystosi konfliktas?


Palyginti lėtas, ilgalaikis konfliktas gali tęstis viso žygio metu. Jis gali kilti dėl nuomonių nesuderinamumo tarp vadovo ir neigiamo grupės lyderio, tarp patyrusio turisto ir naujoko ir t.t. Tačiau jei nuolat konfliktuojantys asmenys neperžengia padorumo ribos, tokie konfliktai nepadaro didelės žalos grupės vienybei. Viso žygio metu konfliktuojantys dalyviai stengiasi įrodyti savo tiesas, bet kategoriškų, įžeidžiančių sprendimų nepriima.

Pavojingesnis audringas, lavininis konfliktas. Jis dažnai prasideda nuo smulkmenos. Piktai pasakytas žodis sukelia agresyvią priešininko reakciją. Priekaištai, skirti tiesiogiai kitam asmeniui, būna labai emocionalūs ir net įžeidžiantys. Audringai ginčijantis net pamirštama, nuo ko prasidėjo konfliktas ir nukrypstama visai į kitus, šalutinius dalykus. Kaltinamojo atsakymas net nepriimamas ar negirdimas – tai laikoma nauja priežastimi tęsti konfliktą. Konfliktas įsiplieskia iki maksimumo. Konfliktui nurimus, po kiek laiko jis vėl pasikartoja.

Sprogstamasis konfliktas. Jo metu smarkiai ginčijamasi, nes vienas iš dalyvių dažniausiai būna „karšto“ charakterio.


Kaip įveikti konfliktus?


Norint išspręsti konfliktą reikia:

– išsiaiškinti konfliktą sukėlusią svarbiausią priežastį;
– konfliktuojančioms pusėms bendrauti;
– konfliktuojančioms pusėms pripažinti savo klaidas;
– konfliktuojančioms pusėms kontroliuoti emocijas.

Konfliktą išspręsti dažnai padeda tinkamas tarpininkas.

Konflikte atsiranda trečias žmogus. Šį žmogų gali pakviesti vienas iš konfliktuojančiųjų, kad jis padėtų išspręsti ginčą. Jei kilo konfliktas dėl kokio nors konkretaus dalyko, tas žmogus puikiai gali padėti išspręsti konfliktą. Tačiau jei konfliktas sudėtingas, daugialypis, trečias asmuo sunkiai tegali pagelbėti. Geriausiai tokį konfliktą gali padėti išspręsti grupės lyderis arba vadovas. Vadovas turi teisę nešališkai išaiškinti ir labai tiksliai įvertinti situaciją, kad neliktų jokių nuoskaudų ar nepagrįsto nepasitenkinimo. Vadovas nuosprendį skelbia abiem konflikto dalyviams, pavyzdžiui; „Nuo šiol jūs paeiliui plausite puodus, be eilės budėsite“ ar pan. Vadovui sudėtingo konflikto metu nereikėtų aiškintis visų konflikto pradžios smulkmenų, smarkiai gilintis ir analizuoti situaciją, nes konfliktuojantys žmonės dažnai būna neobjektyvūs ir dažnai kiekvieną pasakytą frazę traktuoja priešininko nenaudai.

Konfliktuojančių išskyrimas. Jei grupė jaučia, kad konfliktas stiprėja ir tai gali pažeisti jos saugumą bei vienybę, vadovas konfliktuojančiuosius įsakmiai išskiria, pavyzdžiui, liepia jiems nakvoti skirtingose palapinėse, išskiria žygio voroje, nuolat kontroliuoja jų elgesį, kol situacija pagerėja.

Leidžiama išsiaiškinti. Toks konflikto sprendimo būdas priimtinas tada, kai konflikto padariniai neturi įtakos grupės vienybei, žygio saugumui. Taip išspręsti konfliktą pavyksta, kai jis yra vienpusis. Konfliktuojantiems leidžiama viską išsiaiškinti ir, jei vienas iš jų nusileidžia, aprimsta ir kitas. Kartais ir pats vadovas karštai įrodinėja savo tiesą, lyg puikuodamasis savo viršenybe grupėje. Jį nuraminti turėtų grupės lyderis ar kitas įtakingas grupės narys. Vadovui nederėtų veltis į „turgaus lygio“ ginčus, kai į vieną repliką atsakoma kita pan. Patyręs vadovas niekada neįsivels į beprasmį ginčą, o aistroms nurimus ramiai išsakys savo nuomonę.

Konflikto nutraukimas. Jei atsiranda pavojus grupės vienybei, konfliktas nutraukiamas. Tai atlieka autoritetingas grupės narys ar vadovas. Jei vadovo nuomonės neužtenka, pasisako dauguma grupės narių ir konfliktuojantieji lieka mažumos pusėje. Kalbėti reikia ramiai, ryžtingai, argumentuotai, principingai. Pirmumas ginče teikiamas grupės, o ne asmeniniams interesams. Pabaigoje turėtų būti lyg ir „pamokslas“ visiems kolektyvo nariams, jis padėtų lengviau baigti konfliktą.


Konfliktų profilaktika


Susidarius konfliktinei situacijai grupėje, reikia stengtis, kad nebūtų audringų ginčų ir pan. Pirmiausia tai pasiekiama kompromisais. Į konfliktinę situaciją pažvelgus plačiau, objektyviau, nuolaidžiau, galbūt pavyktų išsiaiškinti, suprasti kitos konfliktuojančios grupės interesus ir palengva rasti kompromisą. Juk lengviau pačiam atsisakyti nors vieno principo, nei tai padaryti priverstinai. Ir jei tik konfliktuojantieji nusileidžia, konfliktinė situacija palengvėja. Susidariusią konfliktinę situaciją sušvelninti padeda aiškus ir geranoriškas tarpusavio santykių išsiaiškinimas. Tai padaryti gali padėti vadovas visos grupės susirinkime, kiek įmanoma tiksliai, geranoriškai, neužgauliai išaiškindamas kilusį konfliktą.

Dviejų žmonių nesutarimai grupėje – tai ne tik jų, bet ir visos grupės problema. Todėl kiekvienas grupės dalyvis turi kontroliuoti savo veiksmus, emocijas, elgesį, valdyti savo nuotaikas, kad netaptų grupės vienybės skaldytoju.


Grupės valdymo taktika


Turizme, kaip ir kiekvienoje kolektyvinėje sporto šakoje, geras rezultatas pasiekiamas tik bendromis visos grupės, komandos pastangomis. Jei grupės vienybė pažeidžiama, dalyvių elgesys ir interesai išsiskiria, galima tikėtis neigiamų padarinių.

Taigi svarbiausias vadovo uždavinys – palaikyti vienybę grupėje.
Turistinė grupė – tai trumpalaikis kolektyvas. Vadovas negali per trumpą laiką gerai pažinti kiekvieną dalyvį ir išsiaiškinti, kokios yra kiekvieno iš jų kaukės (bailys ar drąsuolis ir t.t.), kaip jie gali elgtis ekstremaliose situacijose. Stengtis perauklėti išsišokėlius ar tinginius vis dėlto neverta – žygio laiko tam neužteks. Tačiau svarbiausia vadovo pareiga – sutelkti grupę ir išlaikyti joje tarpusavio santykius, gerą žygio dvasią.

Vadovas grupės susitikimų prieš kelionę metu turi aiškiai ir tiksliai aptarti planuojamo maršruto įveikimo sąlygas, galimus netikėtumus. Jis turi nuteikti grupę vieningam darbui žygio metu, išaiškinti dalyviams jų teises ir pareigas.

Vadovas turi būti atsargus, reikšdamas savo nuotaikas, jausmus, abejones, ir ryžtingas, priimdamas sprendimus. Vadovavimo sėkmė labai priklauso nuo vadovo asmeninių bendražmogiškųjų savybių, kompetencijos.

Kiekvienoje gyvenimo situacijoje esama priversti priimti vienokius ar kitokius sprendimus. „Receptų“ visiems gyvenimo atvejams nepateikia net geriausi psichologai. Tačiau žinodamas konfliktų, nesutarimų priežastis, vadovas galės geriau analizuoti susidariusią konfliktinę situaciją, suprasti neteisingų poelgių motyvus ir priimti vienokius ar kitokius sprendimus.

Nuoširdus tiesioginis bendravimas grupėje turi padėti pasiekti svarbiausia žygio tikslą – patirti kelionių džiaugsmą net sudėtingiausiomis žygio sąlygomis.

A.de Sent-Egziuperi yra sakęs: „Yra viena vertybė Žemėje – žmogaus ryšys su žmogumi“. Išlaikykime žmogiškumą net sudėtingiausiomis akimirkomis ir mus visada lydės geroji kelionių dvasia.


Straipsnis parengtas pagal knygą „Keliautojų rengimo metodika“, Nijolė Kapustinskienė, Vilnius, 2005.

Šaltinis: http://www.zaliejituristai.lt/

TURISTINĖS PAKRAIPOS ANEKDOTAI

TURISTINĖS PAKRAIPOS ANEKDOTAI

1. Budintis jūreivis – kruizinio laivo kapitonui:
– Atrodo, kad laive skylė!
Kapitonas:
– kodėl taip nusprendei?
– Plaukiojimo baseine – didžiulis ryklys!


2. Į lordo miegamąjį vidury nakties įsiveržia tarnas ir rėkia:
– Pone, Temzė išsiveržė iš krantų, potvynis, reikia gelbėtis!
– Ko tu šauki? Prašau įeiti ir pranešti kaip pridera.
Tarnas išeina. Staiga miegamojo durys atsidaro nuo vandens spaudimo ir į miegamąjį su gumine valtimi įplaukia liokajus sakydamas:
– Temzė, sere.


3. Alpinistas lipa į kalną ir mato: bėga kalnų ožys..
– Ei, ožy, ar toli iki artimiausio kaimo?
Ožys tik apsidairė, bet nieko nesakęs nubėgo. Po gero pusvalandžio alpinistas sutinka visą bandą kalnų ožių ir vėl klausia:
– Ei, ožy, tai ar toli iki artimiausio kaimo?
– Apie kaimą nieko nežinau, bet už „ožį“ tai dabar tikrai atsiimsi.


4. Turistas dykumoje susitinka beduiną ir klausia;
– Gal pasakytumėte, kur čia galima būtų rasti tualetą?
– Eisi visą laiką tiesiai, o savaitgalį pasuksi į kairę.


5. Viduryje Sacharos dykumos eina du narai su visa nardymo apranga. Sutinka beduiną ant kupranugario ir klausia:
– Klausyk, musulmone, ar toli iki jūros?
– Netoli, kokie trys šimtai kilometrų.
– Gal kvailas, kas daro tokius didelius paplūdimius?!

Tamsiame, gūdžiame miške klaidžioja rūstus, piktas, pavargęs, apaugęs barzda berniukas, kurį pamiršo mokinių ekskursijos vadovė…

7. Eina du turistai mišku ir mąsto:
- Miške gi pilna žveriu, tačiau nė vieno nematom ir negirdim. Keista!
Stovi uz medžio meška ir mąsto:
- Eina tik du turistai, o visas miškas skamba. Keista!


8. Plaukia katamaranas. Staiga is vandens isnyra upes velniukas ir su pjukleliu pradeda pjauti katamarano rema.
Vienas turistas ir taip ir kitaip praso velniuka nustot pjaut. Visokias gerybes zada, taciau bestija net nereaguoja. Tada kitas turistas kazka tyliai pasako velniukui i ausi ir tas metes pjukla neria i vandeni.
- Ka tu jam pasakei? - klausia draugas.
- Gerai dirbi, i statybas nusiusiu.


9. Poliarinis Uralas. Upė. Upe plaukia baidarė. Baidarėje Zulusas, Julius ir Ryklys. Jau visa savaite be maisto. Nuo bado mirties gelbėja odiniu diržų sriuba ir spageti iš batų raištelių. Vienintelis Julius dar turi poodini riebalų sluoksni. Likusieji du tik kaulu maišai. Baidarė priplaukia rimta slenksti su didelem bangom. Keliautojai drasiai vairuoja laiveli per kunkuliuojanti vandeni. Akimirkai viska uzlieja bangos. Taciau vairuojama patyrusiu plaukiku baidare issoka is putojancio katilo ir isplaukia i ramu vandeni. Zulusas pamato, kad laivelyje nebera Juliaus sedejusio vidury ir klausia Ryklio gal jis mate kas nutiko. Ryklys kazko labai ramus ir laimingas pagaliuku krapsto tarpdanti ir atsako:
- Banga nuplovė


10. Plaukia Zulusas su Julium baidaremis kalnu upe. Priplaukia nepraplaukiama slenksti. Vakaras, temsta, taciau reikia skubeti. Nutariama apsinesti. Kiekvienas issitraukia savaji laiva ciumpa irklus ir patraukia per tanku miska. Jau visai sutemus bendrakeleiviai pasimeta ir susitinka tik slenkscio pabaigoj. Zulusas aiskiai susinervines, Julius - issigandes ir be irklo.
- Na, sausaini, kur irkla padejai?- piktai klausia Zulusas.
- Oi neklausk, - islemena Julius.
- Nusibodo nest, sedau i laiva ir bandziau plaukt. Bangos dvimetrines, apverte. Vos gyvas likau, tik irkla pameciau.
- Meluoji, - urzgia Zulusas.
- Na meluoju, - sutinka Julius.
- Ejau slidziu uolos pakrasciu, paslydau. Vos nenugarmejau i bedugne, bet va irklo neissaugojau.
- Meluoji! - dar pikciau urzgia vadas.
- Na, meluoju. Nieko nuo taves nenuslepsi. - lemena Julius.
- Gerai, pasakysiu visa teisybe. Einu misku staiga girdziu kazkas krumuose stena ir urzgia. Meska, pamaniau ir issigandes duriau su irklu. Kad suriaumojo!!! As issigandau ir sprukau. Zulusas keistai issiviepia, uzkisa ranka uz nugaros zemiau juostos, skausmingai trukteli ir atkisa irkla.
- Juliau Juliau, kad daugiau nebandytum skriausti zvereliu!


11. Poliarinis Uralas. Sėdi vandens turistas ant upės kranto ir žvejoja. Tačiau baigėsi sliekai. Jis paima pagaliuką, ant jo užrašo "naktinis sliekas" užkabina ant kabliuko,ir imeta i vandeni ir laukia. Po kelių minučių "kablys". Traukia isirežęs. Išlupa į krantą, o ant kabliuko rastas su užrašu "gigantiškas kiršlys".


12. Sedi baidaristas ant Uksunjoki kranto ir zvejoja. Priplaukia alkanas poliarinis krokodilas ir sako: - Tai nekimba ne velnio, ka, žmogau? Žmogus: - Jo, nekimba, visiskas tupikas tas Uksunjoki aukstupys... Krokodilas: - Jooooo, ahhha... Eitum tu geriau pasimaudyti......


13. Naujasis rusas ateina į turizmo agentūrą. Pribėgęs vadybininkas jam siūlo įvairiausias keliones - Bahamų salas, Šri Lanką, Kilimandžaro sniegynus. Klientui viskas netinka - visur buvo, visur nuobodu. Galų gale vadybininkas siūlo safarį. - O kas tai?, - klausia naujasis rusas. - Na, su džipu pavažinėsite, pašaudysite... - Tai tu ką, siūlai man grįžti į darbą!?


14. Krovikai nešioja maišus per upę. darba stebi šefas. Staiga:
- Ei, šefe! Anas vėpla įkrito į upę.
- Kaip tai įkrito, kurių velnių?
- Nežinau, kurių velnių, tik įkrito su visa našta. - Po paibelių! Ar išgelbėjo bent nešulį?
- Ne, jis ten su visu maišu. Tur būt, prigers.
- Prakeiktas galvijas! sakai, neištraukė?.. Ar ten gilu?
- Bus iki kulkšnių...
- Cha cha! Tikras patrakėlis tu - iki kulkšnių ir prigers!.. Na, palauk tu man, dar atsiimsi... iki kulkšnių, sakai... Čia tai bent!..
- Tikrai! Iki kulkšnių, šefe, bet tai dar ne viskas... Jis iki kulkšnių, bet žemyn galva...


15. Ar zhinote, jog tik vieno turistinio kelialapio pakanka, kad visas darbo kolektyvas pailsetu? Tereikia ji nupirkti virshininkui..


16. Isheina viename Tailando vieshbutyje i balkona du "Naujieji lietuviai". Zhvilgteli nustebe i pliazha, ir vienas sako kitam: - Taaaip, tai bent vakar atshventeme kaledas!


17. Mūsų turistas Japonijoje, paragavęs ryžių degtinės, kelnerio paklausė, ar šis gėrimas nėra per daug stiprus?
- Ne, gerbiamas pone, prasidėjo eilinis žemės drebėjimas...


18. E. Hemingvėjaus, grįžusio iš Afrikos paklausė, ar žvėrys nepuola žmogaus, nešančio degantį deglą. - Taip, nepuola, jei žmogus neša deglą pakankamai greitai.


19. Autoturistas iš Centrinės Europos keliauja po Maltą. Nustemba, kad čia važinėjama nepaisant jokių taisyklių. Pakalbintas policininkas jam paaiškina:
- Nekreipkit dėmesio. Yra šalių, kuriose važiuojama kairiąja puse, yra ir tokių, kur dešiniąja. O pas mus labai kepina saulė, todėl visad važiuojama pavėsingąja puse.


20. Turistas kalnuose papuolė į sniego griūtį. Nešamas lavinos, užsikabino rankomis už kažkokio krūmelio, kabo virš bedugnės ir šaukia:
- Ei, ar yra čia kas nors?
Staiga atsiliepia balsas:
- Yra!
- Kas tu? - Dievas.
- Tai daryk ką nors!
- Tuoj pat atgniaužk rankas!
- Ei, ar čia yra dar kas nors?


21. Traukinyje kontrolierius sako turistui:
– Jūs pirkote bilietą į paprastą traukinį, o čia – greitasis.
Turistas:
– Man tas pats, bet jeigu jums reikia, paprašykite mašinisto, kad važiuotų lėčiau…


22. Jaunas komersantas sugrįžta iš kelionės į Šveicariją. Draugai jo paklausia ar jis matęs helvetus.
– O ne, – atsako jaunuolis.
Pasigirsta griausmingas juokas. Jaunuolis nusprendžia sužinoti, kas tie helvetai ir žodyne atranda, kad helvetais vadinami šveicarai.
Po kelių savaičių jaunuolis grįžta iš Graikijos. Draugai klausia ar jis matęs helenus, ir išgirdę, kad nematęs, pratrūksta juoku. Atsivertęs žinyną sužino, jog taip vadinami graikai.
Grįžęs iš Egipto jis nutaria nebepasiduoti provokacijoms ir išgirdęs klausimą ar jis matęs piramides, tuojau pat atšauna:
– Taip, mačiau, visos jos kekšės.


23. Ateina prie upės kranto keturi vyrai turistai – italas, prancūzas, vokietis ir anglas. Žiūri toli, kitam krante nuogos merginos. Italas tuoj pat šoko į vandenį, prancūzas ėmė konstruoti plaustą, vokietis pasakė “jei norės, pačios atplauks”, o anglas pasakė:
– Vyrai, ko jūs jaudinatės. Jos ir iš čia gerai matosi.


24. Restoranas Amerikoje 135 aukšte. Prie baro sėdintis džentelmenas atsisuką į kaimyną turistą iš Europos ir užveda pokalbį apie orą:
– Neįsivaizduojate, koks stiprus lauke vėjas. Jei iššoki per langą, jis iš kart įpučia atgal. Žiūrėkit.
Taip taręs jis prieina prie lango, iššoka, paskrenda šiek tiek ir vėl sugrįžta. Turistas europietis susižavėjęs tokiu reginiu užsimano ir pats išbandyti. Tačiau vos tik iššoka pro langą, klaikiai rėkdamas nukrenta žemyn.
Prie sėkmingai sugrįžusio pono prieina barmenas ir sako:
– O koks tu vis dėlto pasidarai bjaurybė, kai prisigeri, Supermene.


25. Iškritęs iš kruizinio laivo turistas visa gerkle šaukia:
– Gelbėkit, aš nemoku plaukt!
Ant denio stovintis jūreivis atsisuka ir prataria:
– Aš irgi nemoku plaukt, bet nebūtina apie tai garsiai šaukti.


26. Amerikietis turistas ilgai žiūri į Eifelio bokštą ir sako:
– Keistuoliai tie prancūzai. Pasistatė bokštą, bet per šitiek metų neišsiurbė nė lašo naftos!


27. Keliautojas:
– Esu pasipiktinęs, mano kambaryje nėra nei rankšluoščio, nei vandens!
Šeimininkas:
– Bet jūs juk turite liežuvį, pone!
– Liežuvį??? Tai jūs mane laikote katinu???


28. Gelbėjimo stotis Maljorkoje. Gelbėtojas per garsiakalbį:
– Valtis numeris 99, skubiai plaukite į krantą.
Kitas gelbėtojas sako pirmam:
– Tai, kad mes turime tik 80 valčių.
– Valtis numeris 66, ar jums kas nors atsitiko?


29. Tivolio parke sėdi jauna pora ant suoliuko. Vaikinas labai drovus, tai mergina nori jį paraginti ir sako:
– Oi, Pjerai, man skruostą skauda.
Vaikinas bučiuoja merginą į skruostą:
– O dabar ar skauda?
– Ne, dabar nebeskauda.
Po kiek laiko:
– Oi, man kaklą skaudą!
Vaikinas bučiuoja merginos kaklą:
– O dabar, ar skauda?
– Ne, dabar nebeskauda.
Šalia sėdinti senukas turistas kanadietis klausia:
– Jaunuolį, o radikulitą Jūs gydote?


30. Prancūzas stebi koridą Ispanijoje.
– Vis dėl to keistą, kad bulių taip erzina raudonos spalvos audeklas. Sako jis greta sėdinčiam ispanui.
– O ne, senjore, raudonas audeklas buliui nė motais. Tokie dalykai erzina karves.
– O kodėl tada buliai taip agresyviai puola?
– Nes jiems labai nepatinka, kad juos laiko karvėmis, senjore…


31. Eina turistas per dykumą labai keistai apsirengęs, su glaudėmis, rankšluosčiu po pažastimi. Sutinka beduiną ir klausia:
– Klausyk, ar toli dar iki jūros?
– Apie tris dienas kelio.
– Nieko sau paplūdimys.


32. Bega zuikis nuo turistų. Pamato mešką midų geriančia.
- Ei lepečkoja, bėgam greičiau. Turistai ateina.
- Neskubėk žvairy, sėsk ir mano šviežio midaus gėrimuko paragauk.
Ką bedarys zuikis. Šalia meškos drąsiau. Tai sėda ir ragauja. Po kelių stiklelių zuikis jau spirga ir ragina bėgt. Meška urzgia:
- Žvairy, raminkis, gerk. Ir įpila dvigubą dozę.
Dar kelios minutes praeina beragaujant. Zuikis vėl nerimsta, tačiau meška nenusileidžia ir girdo toliau.
Po n-tojo stikliuko meška klausia:
- Na, žvairy, tu mane matai?
Zuikis sunkiai beapversdamas liežuvį:
- Neeeee
- Tai ir turistai nepamatys.


33. Egiptas. Užeina turistas į antikvarinę parduotuvę, tingiai apžiūrėjo lentynas ir jau ruošėsi išeiti. Staiga mato: prie įėjimo katė pieną laka, o dubenėlis - Tutanchamonas! VII amžius prieš mūsų erą. Vyras grįžta prie pardavėjo:
– Atlesikite, aš – vienišas žmogus, gyvenu be draugų… Štai jūsų katė man patiko… Ar negalėtumėte man jos parduoti?
– Ne, ne… ją taip myli mano vaikai.
– Bet aš toks vienišas… Duosiu 10 dolerių.
– Ne, ne, neparduodama.
Pagaliau suderėjo už 150 dolerių. Vyras paima katę, eina prie išėjimo ir prie durų atsigręžia ir lyg kažką prisimena:
– Jūsų katė turbūt pripratusi lakti iš šito dubenėlio, ar jo neatiduotumėte?
– Na, ką jūs. Tai juk Tutanchamonas, VII amžius prieš mūsų erą… Aš taip jau šimtą kačių pardaviau…


34. Gruzinų turistų grupė lankosi zoologijos sode. Visi nuo gorilos narvo nuėjo prie dramblių, tik vienas turistas sugrįžo prie gorilos ir tyliai paklausė?
– Gyvi, čia tu?


35. Iš traukinio Gruzijoje išlipa šviesiaplaukė turistė iš Lietuvos. Dairosi, viskas nauja, nematyta…
Čia pribėga gruzinas ir sako:
– Miargina, miargina. Einam į mišką, visą miestą parodysiu.


36. Jau daugiau kaip trisdešimt kas vakarą į jūros pakrantę ateina senas čiukčius ir šaukia atsigręžęs Amerikos pusėn:
– Šunsnukiai! Skurdžiai! Amerikiečiai – elgetos!
Pakrante vaikščiojantys žmonės jo klausia:
– Kodėl skurdžiai, jei taip gerai gyvena?
– Todėl, kad Aliaską nusipirko, o mūsų pusiasaliui pinigų pritrūko.


37. Eina per taiga du turistai. Sutinka čiukčių ir klausia:
– Kur čia artimiausia parduotuvė?
– Eikite to kalno link, o antradienį pasukite į kairę.


38. Išėjo čiukčius, anglas ir dar keli į medžioklę.
Po medžioklės susirinko pasipasakoti.
Atėjo ir čiukčio eilė.
– O aš pašoviau didelį ir labai piktą paukštį, “aeroplanas” vadinasi.
– Kodėl jis piktas? – klausia šie.
– Dvi valandas šaudžiau, kol žmogų paleido…


39. Naujasis rusas atvyksta poilsiauti į Afriką. Kai į viešbutį nešami jo daiktai, viešbučio darbuotojas pastebi slides ir maloniai perspėja turčių:
– Pone, šioje šalyje niekada nebūna sniego…
– Nesijaudink, sniegą atveš rytoj 9 valandą ryto.


40. Sėdi naujasis rusas Paryžiuje, ant Senos upės kranto. Šalia – naujausias mersedesas, rankoje – auksinis spiningas, valo gale – platininė blizgė. Staiga žvejui užkimba ir jis į krantą išvelką auksinę žuvelę. Rusas klausia žuvelės:
– Ar tu tikrai esi auksinė ?
– Taip, tikrai.
– Ar tu tikrai stebuklinga?
– Taip.
Tai sakyk, žuvele, kokius tris tavo norus išpildyti?


41. Girtam turistui iš Lietuvos kroatas suteneris žada atvesti į numerį mokinukę.
– Tik nereikia man meluoti, kaip aš patikrinsiu, ar ji tikrai mokinukė?
– Tai ji su knygom ateis.


42. Turistas Afrikoje papuolė į žmogėdrų rankas. Išsigando žmogelis, atsiklaupė ir ėmė melstis. Didelei jo nuostabai, žmogėdros taip pat atsiklaupė ir pradėjo melstis.
– Tai jūs – krikščionys, – apsidžiaugė turistas.
– Aha, – tie patys, ir visada dėkojame Dievui, prieš pradėdami valgyti.


43. Pokalbis indėnų šeimoje. Mažas indėnas klausia savo mamos:
– Mama, ar galėsiu, kai ateis briedžių medžioklės sezonas, su vyrai eiti medžioti briedžių?
Mama atsako:
– Žinoma!
– O kai ateis bizonų medžioklės sezonas, ar galėsiu su vyrais sumedžioti didžiausia?
– Galėsi, sūnau.
– O kodėl dabar, kai atidarytas turistų sezonas, man negalima su vyrais eiti į medžioklę?


44. Turistas ekskursijos po Loch-Neso ežerą metu klausia gido:
– Atleiskite, o kada pabaisa pasirodo vandens paviršiuje?
– Paprastai po penktos stiklinės…


45. Petriukas klausia tėvelio:
– Tėti, ar Anglija yra toli?
– Užsičiaupk ir irkluok!


46. Du keliautojai džiunglėse mato, kaip vietinis gyventojas veda prie prarajos moteriškę su parištu akmeniu po kaklu.
– O, pasirodo, – sako vienas, – kad skyrybų procedūra pas juos labai paprasta.


47. Kada „Titaniko“ keleiviams pranešė, kad laivas užkliudė aisbergą, amerikietis turistas pasakė:
– Aš užsisakiau ledo, bet ne tokį kiekį.


48. Dviese, negyvenamoje saloje. Vienas:
– Žiūrėk, čia atplaukia laivas. Pilnas žmonių!
– Pasisekė! Kiek mėsos žiemai turėsime!


49. Afrikoje viena tautelė suėdė Prancūzijos pasiuntinį. Aišku, gavo griežtą Prancūzijos notą, į kurią atsakė : „Įvyko lemtinga klaida. Labai atsiprašome. Galite suėsti mūsų pasiuntinį.“


50. Lokys sutinka miške turistą ir klausia:
– Kas tu?
– Aš – turistas.
– Meluoji, brangusis. Tai aš – turistas, o tu – turisto pusryčiai.


51. Namisėda didmiesčio gyventojas nutarė pakeliauti ir išsiruošė į kalnus. Nuostabus vaizdas, nuostabus oras tik staiga jis ima skūstis kelionių vadovui:
– Man sunku kvėpuoti.
– Bet juk čia pats gryniausias oras.
– Tas ir yra, kad aš pripratęs matyti, ką įkvepiu.


52. Turistas klausia vietinio gyventojo:
– Kur mums geriausia pasistatyti palapines?
Vietinis gyventojas:
– Geriausia pievos gale, ten jau stovi keletas palapinių.
Turistas:
– Ar čia yra kokių nors vietinių pramogų?
– Taip, vieną kartą per savaitę, į tą pievą aš išleidžiu savo bulių.


53. Grupė turistų muziejuje apžiūrinėja statulą, prie kurios pritvirtintas pavadinimas „Nugalėtojas“. Statula be rankų, be kojų, be galvos. Vienas turistas ir sako:
– Įsivaizduoji, kai atrodo nugalėtasis?!


54. Gidas vedžioja turistus po senovinę pilį. Pilyje daug požemių. Giliame požemyje gidas parodo turistams keletą skeletų. Vienas klausia:
– Iš kur jie čia atsirado? Ar tai buvusių kalinių skeletai?
– Ne. Tai buvusių turistų skeletai. Jie nutarė sutaupyti ir nepasisamdė gido.


55. Vienas turistas labai labai mėgo girtis. Kartą jis tarė savo bičiuliui:
- Afrikoje, dalyvavau safaryje ir medžiojau tigrus.
- Mielasis,- atkirto bičiulis.- Afrikoje iš viso nėra tigrų.
- Teisybė. Aš visus iššaudžiau.


56. Vienas turistas pasakoja savo nuotykius Indijoje
- Tuomet aš šokau ant tigro ir vienu kardo smūgiu nukirtau jam uodegą.
- O kodėl ne galvą ?
- Ją jau kažkas buvo nukirtęs...


57. Turistas iš Lietuvos įeina į didelį viešbutį Prancūzijoje ir klausia:
– Kiek kainuoja jūsų kambariai?
Direktorius:
– 15 frankų antrame aukšte, 12 frankų trečiame aukšte, 10 frankų ketvirtame aukšte ir 9 frankai – paskutiniame.
Turistas:
– Gaila, bet jūsų viešbutis man per žemas.


58. Prancūzas lankosi Ispanijoje. Jau pamatė koridą ir kitas šalies įžymybes, dabar norėtų pasimėgauti ispanų virtuve. Užsukęs į restoraną, paprašo padavėjo firminio patiekalo. Padavėjas atneša užsakytą maistą. Turistas klausia:
– Kas čia? Inkstai?
– Ne, pone. Tai koridoje žuvusio jaučio sėklidės.
Prancūzui patiko patiekalo skonis, tad kitą dieną jis vėl užeina į restoraną ir užsisako tokį patį patiekalą. Padavėjas atneša.
– Kas čia dabar? Riešutėliai?
– Ne, pone. Tiesiog koridoje kartais nugali ir bulius.


59. Lėktuvas pilnas europiečių turistų skrenda į Ameriką per audros debesis. Staiga užsidega vienas variklis, po to kitas ir lėktuvas nukrenta į atvirą jūrą. Pasigirsta kapitono balsas:
– Ponios ir ponai, prašau elgtis ramiai ir klausyti nurodymų. Keleiviai mokantys plaukti persėda į kairę lėktuvo pusę, o nemokantys – į dešinę.
– Puiku. O dabar mokantys plaukti keleiviai ramiai atidaro avarinius išėjimus ir plaukia į netoliese matomą salą. Dešiniesiems keleiviams dėkojame, kad jie skrido mūsų kompanijos lėktuvu.

60. Europietis turistas užeina į kavinę vienam Rusijos miestelyje ir kreipiasi į padavėją:
– Norėčiau kavos be grietinėlės.
– Atleiskite, pone, grietinėlės mes nebeturime… Bet galiu pasiūlyti kavos be pieno.

Saltinis: http://www.zaliejituristai.lt/

Sveikiname su Tarptautine gido diena!

Mieli kolegos,

Sveikiname Jus visus su Tarptautine gido diena!!!

Linkime Jums neissenkancios stiprybes, graziu oru, idomiu ir smalsiu turistu bei geros nuotaikos!!!

"Tu atsakingas ne tik už tai ką pasakai - bet ir už tai ko nepasakai." Martin Luther

Trumpai apie gido diena:
1990 m. Pasaulio turizmo gidų asociacijos federacija nusprendė švęsti Tarptautinę gido dieną kasmet, vasario 21 d. Šią dieną įvertinamas kelionių vadovų darbas, jiems steigiamos premijos. Kai kuriose šalyse šią organizuojamos nemokamos kelionės su gidų paslaugomis žiniasklaidos atstovams ir visiems pageidaujantiems.
Lietuvoje Tarptautinė gido diena švenčiama nuo 2003 m. Jos metu apdovanojami aktyviausi Lietuvos gidai. Renkamas gidas – enciklopedija, gidas – poliglotas, gidas – fanatikas, plieninis gidas (atspariausias tiek oro sąlygoms, tiek kaprizingiems keliautojams) ir kt. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, išduota 2005 gidų kvalifikacinius pažymėjimų.

Gintariniai sveikatos receptai

Baltijos auksu vadinamas mineralas ne tik puošia, bet ir gydo
Gintaro gydomosios savybės galėtų praturtinti šiuolaikinę mediciną ir kosmetologiją. Tuo tvirtai tiki palangiškiai meistrai, kviečiantys pasisemti stiprybės bei atsipalaiduoti sakais kvepiančiose dirbtuvėse.

Kartą per savaitę – į dirbtuves
Palangos gintaro meistrų gildiją prieš kelerius metus išgarsino rekordinio ilgio karoliai, kuriuos suvėrė išradingi entuziastai. „Turime daug įspūdingų idėjų, tačiau nuo žemės nenorime atitrūkti. Todėl ir gimė sumanymas padėti mažiesiems ligoniukams“, – aiškino gildijos pirmininkė Airina Lukoševičienė.
Meistrai neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ – didžiausia tokio pobūdžio įstaiga šalyje, vienu metu galinčia priimti 300 mažųjų.
Jiems sudaryta galimybė kartą per savaitę atvykti į dirbtuves, kur meistrai ragins pašildyti rankose gintarą, pasakos jo istoriją, mokys, kaip patiems pasidaryti amuletą, rodys filmus. „Palangiškių vaikai gintaro yra prisižiūrėję, o kai kurie į sanatoriją atvykstantys mažieji iš tolimiausių Lietuvos kampelių net rankose nėra jo laikę. Manau, vien nauji įspūdžiai turėtų pagerinti jų savijautą“, – šypsojosi A.Lukoševičienė.
Dirbtuvėse jau apsilankė pirmoji vaikų grupė. „Visi grįžo sužavėti. Pats esu tradicinės medicinos atstovas – apie gintaro savybes ne man kalbėti. Vis dėlto akivaizdu, kad rankdarbiai, rami aplinka atpalaiduoja“, – sakė „Palangos gintaro“ vyriausiasis gydytojas Zigmantas Paulauskas.

Čiulptukai malšina skausmą
Jau daug metų iš gintaro įvairius dirbinius kurianti A.Lukoševičienė apie Baltijos auksu vadinamo mineralo galią kalbėjo drąsiau: „Nuo seno teigiama, kad gintariniai čiulptukai padeda dygstant dantukams – sumažina karštį, skausmą. Tokie dirbiniai labai paklausūs, prieš Kalėdas jie buvo graibstyte išgraibstyti. Vienas verslininkas net kelis išsyk pirko: dovanojo anūkams, net į užsienį išsiuntė. Vyras sakė, kad liaudies išmintis tikrai nėra iš piršto laužta – tai liudija žmonių atsiliepimai.“
Iš kartos į kartą perduodama patirtimi pasikliauja ne tik solidaus amžiaus sulaukusieji. Visai neseniai į gildijos dirbtuves mažo gintaro gabalėlio ieškoti atlėkė jaunas tėtis – paaiškino, kad jo sūnui ausies uždegimas.
„Kalbama, kad gintaras padeda sutrikus skydliaukės funkcijai, reguliuoja kraujospūdį. Gydymu turbūt to nepavadinsi, tačiau kai kuriuos simptomus palengvinti ši gamtos dovana turbūt gali“, – samprotavo A.Lukoševičienė.

Įgauna sakų skonį
Gintaro meistrai išsaugojo ir vis dar naudoja seną gintaro trauktinės receptą – sako, stiprus gėrimas padeda sergant kvėpavimo takų, skrandžio ligomis.
Procedūra paprasta: degtine užpilami smulkūs suakmenėjusių sakų gabalėliai, ir butelis šviesoje laikomas 2–3 savaites. Tik po to galima naudoti sakų kvapą bei skonį įgavusį skystį. Anot A.Lukoševičienės, alkoholis ištraukia gintaro rūgštį, kuri pasižymi vertingomis savybėmis. Palangiškė tvirtino, jog daugiausia šios medžiagos turi baltas organinės kilmės mineralas, dar vadinamas karališkuoju. Gintaro gabalėlius trauktinei rekomenduojama naudoti tik vieną kartą, nes užpylus antrąsyk nauda būtų menka.

Susidomėjo ir SPA centras
Baltijos auksas gundo ne tik sveikatos problemų turinčius, bet ir grožio paslaptis norinčius atskleisti žmones. „Gintaro terapija susidomėjo vienas kurorto viešbutis, turintis SPA centrą, ir nori žmonių grupes siųsti pas mus“, – sakė A.Lukoševičienė.
Gintaro dulkės meistrams visai nevertingos, o štai neseniai į dirbtuves jų prašyti atėjo kosmetologė, numačiusi pritaikyti miltelius įvairioms kūno puoselėjimo procedūroms.
Mineralo spinduliuojama šiluma bei savybės žavi ir Reginą Makauskienę, Palangos gintaro muziejaus vyriausiąją muziejininkę. Moteris yra išbandžiusi veido šveitiklį su gintaro dalelėmis, mielai nešioja gintarinius papuošalus.

Smalsuoliams rengs ekskursiją
Muziejininkė pabrėžė, kad gintaras dabar išgyvena renesansą. „Nauja – tai vėl atrasta sena. Jei kalbėsime apie grožio puoselėjimą, Vokietijoje dar praėjusio amžiaus pradžioje buvo gaminamas muilas su gintaru. Ir dabar žmonės gręžiasi į gamtą, natūralumą, domisi homeopatija, kitais netradicinės medicinos metodais. Šimtaprocentinių įrodymų, kad gintaras gali išgydyti kai kuriuos negalavimus, nėra. Vis dėlto ši gamtos dovana kursto žmonių smalsumą“, – kalbėjo R.Makauskienė.
Palangos gintaro muziejuje lankytojų dėmesį prikausto senoviniai buteliukai su gintaro tinktūra, rūgštimi, pasakojimai apie senovės žmonių tikėjimą magiškomis ir gydomosiomis mineralo galiomis. Daugeliui sunku patikėti, kad trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Vokietijoje buvo išrastas kraujo perpylimo aparatas, kuriam gaminti specialistai panaudojo gintarą.

Nemokamų ekskursijų ciklą rengti sumaniusi R.Makauskie-nė nedvejodama įtraukė temą apie gintaro savybes bei taikymą medicinoje. Muziejaus lankytojams apie tai bus pasakojama kovo 16 dieną.

Jurga Barkauskaitė

"Klaipeda", 2008 02 19

KAGG nariai nemokamoje ekskursijoje dalyvaus 2008 03 01 diena.

NAUJIENLAIŠKIS vasario mėn.

Gido dienos minėjimas Vilniuje vasario 23 d.
Renginiai prasidės jau vasario 22 d:

11:00 val. Vilniaus universitete(VU) istorijos fakultete(Universiteto g.)
paskaita: "LDK paveldas Ukrainoje - rezidencijos ir pilys". Skaito istorike Dalia Vitkauskaite.
14:00 val. Nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g.)
paroda: "Kryždirbystė Lietuvoje". Pasakoja doktorante, parodos rengėja Skaidre Urboniene.

Vasario 23 diena:
12:00 val. VU filologijos fakultete (Universiteto g.) "Baltu mene (Repsio freskos)". Pasakoja Danute Tarvydaite.
14:00 val. Sv. Jonu bažnyčia (VU didysis kiemas). Pasakoja gide Dalia Sleniene.
16:00 val. VU teatro salėje iškilmingas gido dienos minėjimas:
- VTD vadovai taria sveikinimo žodį;
- profesore Regina Kozeniauskiene pristatys knyga apie V.Kudirka,
kuria ji pati parašė;
- Sėkmingiausių Lietuvos gidu apdovanojimai.
Mūsų popietėje taip pat dalyvaus garsi menotyrininke Ingrida Korsakaite - Jurgos Ivanauskaitės mama. Vasario 17 d. sukanka metai, kai mirė Jurga. Ji buvo ne tik rašytoja, bet ir didele keliautoja ir net gi gide. Galite atsinešti Jurgos knygų, jos mama maloniai pasirašys.

2007 metų KAGG gidų nominacijos

Susumavus KAGG nariu balsus, išrinkti KAGG gidai į Lietuvos gidų sąjungos ir VTD apdovanojimus:

- Gidas-eruditas - Zita Petruškevičiutė (Klaipėda)
- Gidas-elegancija - Angele Martinkėnienė (Palanga)
- Gidas-metų debiutas - Igoris Osnac (Klaipėda)
- Gidas šypsena - daugiausia Jūsų balsu atiteko visiems kolegoms!

Sveikinimai išrinktiesiems! Kviečiu laimėtojus dalyvauti gido dienos šventėje bei apdovanojimuose Vilniuje!

Vasario mėn. renginiai

Vasario 11 d. pirmadienis – susitikimas su rusų cerkvės popu (bus daugiau informacijos)

Vasario 16 d. šeštadienis – seminaras apie Klaipėdos kraštą (bus daugiau informacijos)

Vasario 23 d. šeštadienis – Tarptautinės Gido dienos renginys Vilniuje

Gidai siekia geriau pažinti savo kraštą

Šventiškąją 2008 vasario 16 dieną Klaipėdos apskrities gidai susirinko į jaukią Radisson SAS viešbučio konferencijų salę, kurioje jų laukė net trys įdomios paskaitos apie senąją Klaipėdą, karalienę Luizę bei baltų mitologiją trukusios keturias valandas.

Pranešimus skaitė istorikas Dainius Elertas, rašytoja Jovita Saulėnienė ir docentas, KU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas - Rimantas Balsys.

Pranešimų ciklą pradėjo žymus Klaipėdos istorikas, aktyvus veikėjas už Klaipėdos paveldo išsaugojimą - Dainius Elertas. Dainius pakvietė susirinkusius gidus sudalyvauti virtualioje ekskursijoje Dangės upės krantinėmis. Unikalūs senieji Klaipėdos atvirukai bei Dainiaus pasakojimai prikaustė gidų dėmesį net dviems valandoms. Virtuali ekskursija truko nuo Danės žiočių iki Biržos tilto.

Paskaitą tęsė rašytoja Jovita Saulėnienė, kuri supažindino auditoriją su žaviąja Prūsijos karaliene Luize, jos gyvenimu, vaikais bei, žinoma, net keturiais laikotarpiais kuomet jos didenybė viešėjo Klaipėdoje. P. Jovita taip pat pristatė savo knygas apie Luizę. Po valandą trukusios paskaitos gidai turėjo galimybę įsigyti p. Jovitos knygų.

Po trumpos pertraukėlės gidų dėmesį prikaustė nuoširdus, atviras, linksmas, bet rimtai įdomus doc. Rimanto Balsio balsas. Dekanas ne tik papasakojo apie senuosius baltų tikėjimus, prietarus bei mitologiją, bet ir pakvietė gidus dalyvauti jo paskaitoje Klaipėdos Universitete. Lektorius pagyrė gidus už jų žingeidumą ir atrodė, kad tai paskatino p. Rimantą dar akytviau įsijausti į savo pasakojimus bei nuotaikingas diskusijas su Klaipėdos gidais.











Susitikime dalyvavo 35 gidai.

Klaipėdos apskrities gidų gildija dėkoja pranešėjams bei dalyvavusiems gidams už nuotaikingus ir įdomius susitikimus.

Igoris Osnač: "Esu jūros vaikas"

“Gintaro žvejai net rašo dienoraščius, bando atspėti, nuo kokios vėjo krypties, vandens srovių priklauso, kurią
dieną jūros gelmių sauja pažers gintarų, tik niekam taip ir nepavyko perprasti tos paslapties”, - sako klaipėdietis
Igoris Osnač. Tad paprastai, vaikštinėdamas paplūdimiu, tempiasi su savimi ir gintaro gaudymo priemones.


Šis žmogus - dar ir azartiškas gidas, kuris, užuot vertęs savo lankytojus muziejuose stebeilytis
į eksponatus, glūdinčius po stiklu, veda ekskursijas po atviru dangum Pajūrio regioniniame
Parke, dažnai vilkėdamas gintaro gaudytojo aprangą. Jis leidžia smalsuoliams pačiupinėti savo
surinktus gintaro grynuolius, kurių kiekvienas turi savo istoriją.
O “laisvu laiku” Igoris dirba “Europos” viešbučio restorane “San Marino”, pasak jo - “fantastiškai kūrybišką” darbą.


Ant bangos
“Nuo mažens buvau jūros vaikas. Anuomet tamsiu paros metu buvo draudžiama vaikščioti pajūriu, tad mes, berniūkščiai, iki prašvis, slėpdavomės kopose, kol praeis pasieniečiai su žibintais, šunimis ir automatais. Jie ir surinkdavo didžiausius gintaro gabalus, o mes puldavome prie to, kas liko.
Igoris net pamokas praleisdavęs dėl šito pomėgio, bet mokėsi gerai, tad tėtis jūreivis dėl to nebardavo. Kurį laiką žvejojęs gintarus peteliškių gaudytojo tinkleliu, įsigijo didelį graibštą ir
reikiamą aprangą. “Procesas azartiškas - lyg lošimas kortomis, kai nebegali sustot. Pataikei ant bangos, gintaras “eina” - nejauti nei šalčio, nei alkio. Malonumas nustelbia viską.”
Gintaras išmetamas tik kartu su šiukšlytėmis: pagaliukais, dumbliais, žuvimis skenduolėmis, gyvomis krevetėlėmis. Gausiausiai - kelios dienos po didžiųjų audrų, kai srovės išjudina jūros ir marių gelmių “aukso” telkinius, o jūra jau būna aprimusi. Po valandos kitos pasikeičia vėjas, srovė, ir šiukšlytės dingsta kartu su gintaru. “Kai bangavimas nedidelis, gali stovėt ir nugara į jūrą: grįžtant atėjusiai bangai, negilus vanduo išsiskleidžia kaip vėduoklė, ir gali pasemti gintarų.

O kai bangos didelės, neverta rizikuoti, bristi gilyn, nes bangos gali ne tik tave aptėkšti, bet ir įtraukti. Išsikapstyti bus sunku. Tuomet stebeiliji į jūrą, ir aklai bedęs graibštą, tikėdamasis, kad gintarai įklius, iškratai visą turtą ant kranto. Dažniausiai, jei išvydai stambų gintarą, bet nespėjai jo iškart sugauti, jis grįš į jūrą ir stovėk nestovėjęs, - jo jau nepamatysi.” Igoris sakė, jog žiemą, kai jūra užšąla, po lediniu krantu ir susikaupia gintarų. Artėjant pavasariui, iš po tos “kepurės” išgriebi laimikį.

Gintarinė Afrika
“Štai šį stambų gintaro gabalą praminiau vasariniu. Maudydamasis Karklėje skaidriame vandenyje įgudusia akimi išsyk įžiūrėjau tarp didelių akmenų įstrigusį: panėriau - ir turiu. O štai
šį Afrikos žemyną savo pavidalu primenantį gintarą radau tarp kranto pagaliukų”. Igoris yra padaręs papuošalų mamai ir žmonai iš gintaro, be to, ir pats nešioja vaikystėje iš gintarų su skylėmis suvertą amuletą. Bet iš principo nenori tų gintarų nušlifuoti, sako, kad natūralūs jie skleidžia šilumą ir energiją. Ir, pažvelgus prieš šviesą, žavi fantastiškomis spalvomis. Igoris dar neturi “gintaro kambario”, nes didelę savo rasto lobio dalį išdovanoja. “Gintaro vardas yra kilęs
nuo žodžio “ginti”, tad aš, kaip ir senovės žmonės, tikiu jo galiomis ginti nuo pikta.” Pasakoja,
jog garsusis medicinos įkūrėjas Hipokratas aprašė gydomąsias gintaro savybes, jomis tikėjo garsus persų mokslininkas Avicena. Žymus Romos gydytojas Kalistratas rašė, kad gintaras žmogų saugo nuo pamišimo, o sutrintas su medumi, gydo gerklės, ausų ir akių, skrandžio ligas. Kitados baltų gentys gintaru smilkydavusios mirusiuosius, kad jų vėlę apsaugotų nuo piktų dvasių, o kūdikį - kad gerai augtų, jaunavedžius - kad laimingai gyventų, karius ir medžiotojus - kad grįžtų su grobiu. Igorio uždegtas gintarėlis degė skaisčia, smarkiai rūkstančia liepsna, skleisdamas pušų sakų aromatą. O jis juokdamasis patarė gerti degtinę su gintaru, nes ši įgauna įdomų smalos skonį, o gintaras apsivalo.
Šis mineralas, beje, dar ir “muzikalus”: smuiko smičius įtrinamas milteliais, kurių sudėtyje yra gintaro.

Gido istorijos
“Iš kur atsirado gintaras?” - mįslingai klausia gidas jį lydinčios turistų minios. “Štai ir nežinote. Mes renkame Jūratės ir Kastyčio ašaras. Bet didesni jo gabalai - iš sugriautos pilies...” Va, tada ir prasideda pasakojimas: prieš 50 mln. metų dabartinės jūros dugne augo didžiuliai miškai. Jau neegzistuojančios pušų rūšies, vadintos gintarmedžiais, sakai, veikiami oksidacijos, ikroorganizmų ir kitų procesų, sukietėjo. “Nuo to, kurioje pušies kamieno dalyje susidarė intaras, priklauso jų forma: lašo, varveklio (šiuose dažniausiai pasitaiko inkliuzų), o štai kamieninio gintaro aptinkami didžiausi gabalai, sveriantys net po keletą kilogramų”, - sakė gidas, ir aaiškino, kad gintaro spalva priklauso nuo plika akim nematomų dujų burbuliukų tankumo. Jo spalvos kinta nuo baltos, geltonos, rudos, raudonos, tačiau pasitaiko žalsvo, melsvo, pilko, net juodo gintaro. “Ir visi jie be galo gražūs, ir, žinoma, neša laimę. Pritraukia meilę ir jėgą”, - patikina gidas. Paprašytas parodyt gintarų su inkliuzais, ištraukia iš savo dėžutės grynuolį, ir kaip foku
fokusininkas iš po jo paleidžia gyvą juodą ar vabalą: “Ką gi, jie tiesiog atgijo...” Sunku ir atsirinkti, kurie Igorio pasakojimai įdomesni. Gal apie senuosius gintaro žvejybos būdus, kai žmonės valčių kabliais išardavo dugną, o kiti, plaukdami iš paskos, ilgakočiais graibštais juos išžvejodavo?.. Ar apie gintaro kasybą, kai gilinant farvaterį Kuršių mariose ties Juodkrante aptiktos didžiulės jo sankaupos? Du pamario verslininkai, Stantienas ir Beckeris, įsteigė firmą, kuri nuo 1854 m. kasė gintarą garinėmis žemsiurbėmis. Per metus buvo iškasama iki 85 tonų gintaro. Kasyklai išsekus, praturtėję verslininkai nusipirko gintaro kasyklą Palvininkuose (Karaliaučiaus sritis), kurioje glūdi 90 procentų pasaulyje randamo gintaro. Jo iš marių atnešto dumblo supiltuose laukuose vietos gyventojai randa iki šiol, kai kasa bulves. Igoris pasakoja, kaip toks niekam nežinomas Klebsas atrado Juodkrantės lobį - viso pasaulio archeologus apstulbinusią akmens amžiaus žmonių gintaro dirbinių kolekciją. Tai būta 434 įvairių formų dirbinių: sagų, kabučių, žmonių ir gyvulių figūrėlių. Deja, lobio aprašymas ir paveikslėliai išliko tik Klebso knygoje “Akmens amžiaus gintaro papuošalai”, nes pati kolekcija dingo per II pasaulinį karą. Kai kurios papasakotos istorijos stingdo kraują gyslose. Tarkime, kad nuo XIII a. Baltijos pajūrį užvaldę kryžiuočiai įvedė gintaro regaliją, pagal kurią visą surinktą gintarą reikėjo pristatyti valdžiai. Žmogus, pasisavinęs keletą svarų gintaro, buvo baudžiamas mirties bausme: jį pakardavo arba laužė ratu. Įsivaizduojate, pajūrio valstiečiai būdavo verčiami prisiekti, kad nei jų vaikai, nei žmona nei atvirai, nei paslapčiomis nenusineštų nė vieno gintaro gabalėlio?..

Žuvų kokteilis
Igoris Osnač - tikras gyvenimo gurmanas: lydekauja ežeruose ir upėse, fotografuoja, ir iš visko,
ką randa gamtoje, moka sukurti intrigą. Barmenas, padavėjas ir darbo organizatorius “diriguoja”, kai rengiami banketai, furšetai ne tik mūsų miesto elitui - prezidentams ir diplomatams, užsienio delegacijoms. Ir čia, nepaisant didžiulės atsakomybės, jis mėgsta papokštauti ir improvizuoti. Štai atneša garbiam svečiui taurę - mini akvariumą, papuoštą kriauklėmis, gintarėliais, kuriame plaukioja gyvos žuvytės, ir rimtu veidu siūlo paskanauti. Pirmiausia skanaujantį ištinka šokas, o po to jis supranta, jog tai - atrakcija. Didesniuose “akvariumuose” išvysi ir rėplinėjančius vėžiukus. “Kartais paskutinę akimirką prieš furšetą, žvejodamas, sugalvoju, kaip improvizuosiu: parnešu indų papuošimui nendrių, jei ruduo - kaštonų, uogų, keistų gamtos išdaigų. Ant mano miške rastų elnių ragų pasmeigiu keptą mėsytę, arba savaip patiekiu delikatesinę žuvį - jūrų velnią didžiule galva ir aštriais dantimis. Lašišą irgi galima patiekti kaip gyvą”, - sako jis.
“Taip, gamta man suteikia įkvėpimo ir harmonijos veikloje ir gyvenime. Jaučiuosi dar laimingesnis, kai į gintaro žvejybą mane lydi žmona ir vaikai”

Paskaita apie Klaipėdos kraštą

KAGG kviečia dalyvauti paskaitoje!

Renginys vyks 2008 vasario 16 d. 10:00 – 14:30 val. viešbučio "Radisson SAS" konferencijų salėje.

Pranešėjai:

Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas - doc. dr. Rimantas Balsys
Istorikas – Dainius Elertas
Knygų autorė – Jovita Saulėnienė

Istorikas, knygų autorius – Norbertas Stankevičius

2007 metų KAGG gidų nominacijos

2007 metų KAGG gidų nominacijos

Susumavus KAGG nariu balsus, išrinkti KAGG gidai į Lietuvos gidų sąjungos ir VTD apdovanojimus:

- Gidas-eruditas - Zita Petruškevičiutė (Klaipėda)
- Gidas-elegancija - Angele Martinkėnienė (Palanga)
- Gidas-metų debiutas - Igoris Osnac (Klaipėda)
- Gidas šypsena - daugiausia Jūsų balsu atiteko visiems kolegoms!

Sveikinimai išrinktiesiems! Kviečiu laimėtojus dalyvauti gido dienos šventėje bei apdovanojimuose Vilniuje!

Tarptautinė Gido diena Vilniuje

Gido dienos minėjimas Vilniuje vasario 23 d.
Renginiai prasidės jau vasario 22 d:

11:00 val. Vilniaus universitete(VU) istorijos fakultete(Universiteto g.)
paskaita: "LDK paveldas Ukrainoje - rezidencijos ir pilys". Skaito istorike Dalia Vitkauskaite.
14:00 val. Nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g.)
paroda: "Kryždirbystė Lietuvoje". Pasakoja doktorante, parodos rengėja Skaidre Urboniene.

Vasario 23 diena:
12:00 val. VU filologijos fakultete (Universiteto g.) "Baltu mene (Repsio freskos)". Pasakoja Danute Tarvydaite.
14:00 val. Sv. Jonu bažnyčia (VU didysis kiemas). Pasakoja gide Dalia Sleniene.
16:00 val. VU teatro salėje iškilmingas gido dienos minėjimas:
- VTD vadovai taria sveikinimo žodį;
- profesore Regina Kozeniauskiene pristatys knyga apie V.Kudirka,
kuria ji pati parašė;
- Sėkmingiausių Lietuvos gidu apdovanojimai.Mūsų popietėje taip pat dalyvaus garsi menotyrininke Ingrida Korsakaite - Jurgos Ivanauskaitės mama. Vasario 17 d. sukanka metai, kai mirė Jurga. Ji buvo ne tik rašytoja, bet ir didele keliautoja ir net gi gide. Galite atsinešti Jurgos knygų, jos mama maloniai pasirašys.