Tiems žmonėms, kurie pavydi gidams ir galvoja, kad jų darbas tėra pasitikti žmones oro uoste ir išvežiojus juos po viešbučius kiurksoti paplūdimyje bei laukti, kol atskris dar vienas turistų lėktuvas, teks labai nusivilti. Gidams privalu organizuoti išvykas, traukti iš bėdos prisidirbusius turistus, rūpintis, kad kelionės metu visi būtų patenkinti ir laimingi. Tačiau juos vis tiek keikia arba... giria – neturinčių savo nuomonės žmonių, grįžusių iš poilsinės kelionės, retai sutiksi.Apie tai, ko turistai paprastai kelionės metu nepamato, papasakoti sutiko gidas Martynas (vardas herojaus prašymu pakeistas).
Kartais gyvena prabangiai
Didėjant keliaujančiųjų skaičiui, išaugo ir į keliones turistus lydinčių asmenų – gidų – paklausa. Gidais dažniausiai dirba istorijos, vadybos ar geografijos mokslus baigę žmonės. „Neretai turisto kelionė tiesiogiai priklauso nuo jį lydinčio asmens – įtakos gali turėti net gido asmeninės savybės. Turistams nerūpi vien sausi faktai, geriausia, kai gidas apie šalį papasakoja remdamasis savo asmenine patirtimi“, - sako Martynas. Jei gidas šalyje, apie kurią informuoja, yra gyvenęs ilgai, jo pasakojimas visada bus įdomus. Prasidėjus kelionių sezonui gidai paprastai išskrenda į tą šalį, kurioje dirbs, ir įsikuria čia pusei metų. Tačiau nė vienas gidas Turkijoje, Egipte, Tunise ar Ispanijoje nėra laikomas prievarta. „Jeigu pajutai, kad sėdi ne savo rogėse, visada gali grįžti atgal į Lietuvą ir mesti darbą. Atsiras žmonių, kurie tave pakeis. Tačiau paprastai gidai žino, kur važiuoja ir kiek uždirbs“, - pradeda pasakoti Martynas. Pats vaikinas gidu dirbo trejus metus. „Visi gidai apsistoja kompanijos išnuomotuose viešbučiuose – kartais viename gyvena vien gidai. Jeigu pasiseka, visą sezoną gali gyventi keturių ar net penkių žvaigždučių viešbutyje. Tačiau kartais sezoną tenka praleisti paprastame bendrabutyje“, - tęsia Martynas. Visi gidai, kaip ir turistai, viešbučiuose maitinasi vienodai - iš šalies gali pasirodyti, kad jie yra paprasti poilsiautojai.
Asmeniniai ryšiai praverčia
Gido darbas prasideda tada, kai iš Lietuvos atkeliauja sąrašai su atskrendančių ilsėtis žmonių vardais ir pavardėmis.Tada užsakytu autobusu gidas važiuoja į oro uostą, surenka turistus, už kurių poilsį jis yra atsakingas, ir išvežioja juos į viešbučius. Gidui tenka didžiulė atsakomybė – pavyzdžiui, sezono metu į Turkiją sausakimši lėktuvai skrenda beveik kas antrą dieną. „Labai dažnai būna, kad vos palydi turistus į viešbutį, o jie jau po kelių minučių skambina ir skundžiasi, kad tas ar anas negerai“, - šypsosi Martynas. Kuria linkme viena ar kita išsispręs, dažniausiai priklauso nuo gido asmeninių santykių su viešbučio personalu. Kartais užtenka vieno skambučio, ir administratorius greitai duoda turistui geresnį kambarį. „Jeigu paskambindavau į viešbutį, su kurio darbuotojais gerai sutariu ir galėčiau net pavadinti juos savo draugais, užtekdavo tik pasakyti, kad neskriaustų mano turistų, ir situacija iš karto pasikeisdavo“, - juokiasi Martynas.
Kuris apgaudinėja labiau?
Turistai iš kelionių dažniausiai grįžta ne tik gerai pailsėję, bet ir apsikrovę pirkinių maišais. Pasivaikščiojus po oro uostą galima pamatyti – kas antras į namus keliaujantysis būna apsitempęs „Dolce&Gabana“, „Puma“ ar „Roberto Cavalli“ drabužėliais. Merginos dažniausiai iš rankų nepaleidžia „Chanel“ rankinių. Bet nieko nepavyks apgauti, kad tai originalūs garsių firmų gaminiai. Pirkimo manija nėra blogai, juo labiau kai tam užtenka pinigų. Tačiau pradėjus kalbėti apie apsipirkimo užsienio šalyje privalumus, beveik visi skeptiškai tarstels, kad gidai turistus veža į prekybos centrus, kur jau būna susitarę su pardavėjais. O tie iš vargšų turistų lupa dvigubą kainą. „Iš tikrųjų, beveik visi gidai būna suderinę su pardavėjais, kad būtent pas juos, o ne pas kitus atveš turistus apsipirkti. Už šią paslaugą jis gauna tam tikrą procentą. Taip pat sumokama ir vairuotojui“, - gandus patvirtina Martynas. Tačiau vaikinas priduria, kad turistus atveža į tas parduotuves, kurios prekiauja tikrai kokybiškais drabužiais ar papuošalais. Kodėl kokybiškais? Atsakymo giliai kapstyti nereikia – gidai supranta, kad brokas greitai išlįs ir sukels nepasitenkinimo bangą. O kas nori antireklamos? Pasak Martyno, turistai daro klaidą, kad labiau pasitiki vietiniais, galinčiais neva nuvesti į geresnę vietą nei savas gidais. Kad vieni ar kiti kažkur juos nuves – faktas, kad vieni ar kiti gaus už tai iš prekeivių tam tikrą procentą – dvigubas faktas. „Jeigu jie gražiai šypsosi ir maloniai elgiasi, nereiškia, kad ir linki tau gero“, - sako vaikinas. Panašios taisyklės galioja organizuojant išvykas: užsienio šalyse nelaimingų atsitikimų metu yra nukentėję nemažai turistų. Vietiniai gyventojai nesuteikia visų būtinų saugos garantijų. Martynas neslepia, kad per sezoną iš prekeivių gaunamų procentų pavyksta algą net pasidvigubinti.
Turistai iškrenta per balkonus
Martynas tvirtina, kad beveik visus turistus gidai skirsto į blogus ir gerus. „Jeigu turistas geras ir „ant jo“ gali užsidirbti“, vertiesi per galvą. Jeigu jam kas atsitinka, visada nuoširdžiai stengiesi pagelbėti. Jeigu jis „blogiukas“, kuris tampo nervus ir reikalauja neįmanomų dalykų, net norisi jam pakerštauti“, - juokiasi Martynas. Dažniausiai gidai tai daro taip - paskambina į viešbutį ir užsako turistui žadintuvą: kartais valanda anksčiau, nei suplanuota išvyka, o kartais atvirkščiai – valanda vėliau. Tada keliautojas neišvyksta, o pinigų, sumokėtų už kelionę, jam niekas negrąžina. Kartais labiau įpykę gidai pasistengia, kad turistas negautų pusryčių. Martynas sako, kad lietuviai turistai yra išpaikę ir prisižiūrėję per daug amerikietiškų serialų. „Pavyzdžiui, kelionių agentūroje pajuokauja, kad jie galės vos ne šampano vonioje maudytis, tai atvykę į svečią šalį lietuvaičiai to ir reikalauja“, - gūžčioja pečiais gidas. Kai kurie apskritai atostogaudami perlenkia lazdą - ne vienas yra kritęs per balkoną. Paskutinį kartą toks padauginęs svaigalų turistas skrido iš antro aukšto ir susilaužė koją. Tokiais atvejais pikta būna visiems – ir nukentėjusiems, ir atsakingiems. „Tačiau jei nelaimė atsitinka dėl objektyvių priežasčių, mes nuoširdžiai rūpinamės turistais ir lankome juos ligoninėje“, - tikino Martynas.
Merginos patiria prievartą
Gidas pasakoja, kad dažnai tenka tapti meilės romanų, ir nebūtinai su laiminga pabaiga, liudininku. Taip pat vyrauja nuomonė, kad nemažai moterų važiuoja į keliones vienos, norėdamos gerai praleisti laiką su vietiniais vyrais. „Sekso turizmas vis labiau populiarėja ir plinta. Atkeliauja vienišos moterys, kai kurios net moka pinigus vietiniams barmenas už tam tikras paslaugas“, - pasakoja gidas. Turistes suvilioję vietiniai dar ilgai sugeba gręžti iš jų pinigus. Sugalvoja graudžią istoriją, kad serga motina, o keliautoja net ir parvykusi iš namų siunčia jam pinigus. „O jie leisdami jų pinigus dar ir tyčiojasi iš tų moteriškių. Pavyzdžiui, Egipte turėti neįpareigojančių lytinių santykių su vietinėmis moterimis yra sudėtinga – jeigu sužinotų merginos šeima, greitai surengtų linčo teismą. Dar mažai kam žinoma, kad iš svečių šalių lietuvaitės grįžta ir išprievartautos – dauguma tokius dalykus nutyli. Merginos susipažįsta su vietiniais vaikinais klubuose, pašoka, kartu išgeria, o šie padovanoja kokį niekutį, apsuka galvą gražiais žodžiais. Tačiau tai nereiškia, kad vaikinas yra naiviai susižavėjęs – už visas pastangas jis siekia gauti atlygį. Neretai tokie „mylimieji“ pasivedėję merginas kur nors atokiau pavirsta prievartautojais. Blogiausia, kad policija niekuo nepadės, ypač Egipte. Čia turistams negalioja jokie įstatymai. Į jų skundus niekas nereaguos, nes egiptiečiai tampriai susisaistę giminystės ryšiais“, - pokalbį baigia Martynas.
Lauryna Tarvydaitė
